Mechanikai perspėja – šių pavarų dėžių geriau vengti
Mechaninė pavarų dėžė – patikimiausia transmisijos rūšis. Bent jau teorijoje.
Praktikoje kai kurie žinomų gamintojų modeliai sugenda greičiau nei automatinės dėžės. Problemos prasideda ties 80–100 tūkst. km rida, o remonto sąskaita gali siekti kelių tūkstančių eurų. Europos autoservisų patirtis rodo, kad keturios mechaninės pavarų dėžės pasižymi ypač dažnais gedimais.
Štai kokie agregatukai kelia didžiausią nerimą mechanikams – ir kodėl jų geriau vengti renkantis naudotą automobilį.
M5CF1 – korėjiečių problema nuo 2005-ųjų
Hyundai ir Kia nuo 2005 metų į savo kompaktiškus automobilius montavo penkių pavarų mechaninę dėžę M5CF1. Ji atėjo kartu su 1,4 ir 1,6 litro benzininiais varikliais – populiariausiomis versijomis tokiuose modeliuose kaip Hyundai Accent, Elantra, i30 bei Kia Ceed.
Dėžė buvo suprojektuota kaip ekonomiškas ir kompaktiškas sprendimas masinei rinkai. Tačiau autoservisų statistika rodo kitą vaizdą.
Pagrindinė M5CF1 problema – guolių ankstyvas susidėvėjimas. Mechanikai fiksuoja garsus jau ties 70–90 tūkst. km rida. Pradžioje tai švelnūs ūžesiai, vėliau – aiškus švilpimas ar lojimas, ypač šaltą variklio paleidimo momentą.
Antroji silpna vieta – pavaros pasirinkimo mechanizmas. Sverčio judesys tampa neaiškus, pasipriešinimas išauga, kartais tenka stumti sverčią jėga. Tai ypač jaučiama įjungiant antrą ir trečią pavaras.
Taisymas – ne pigus. Guolių komplekto keitimas kainuoja nuo 400 iki 700 eurų su darbu, priklausomai nuo serviso ir regiono. Jei pažeisti sinchronizatoriai – kaina šoka iki 1200–1500 eurų.
Lietuvoje Hyundai ir Kia su šia dėže – dažnas reiškinys naudotų automobilių rinkoje. 2010–2015 metų Kia Ceed su M5CF1 kainuoja apie 5000–7000 eurų. Remontas gali sudaryti iki 20 proc. automobilio vertės.
IB5 – Ford problema, kurią perėmė Mazda ir Volvo
IB5 – tai penkių pavarų mechaninė dėžė, kurią Ford pradėjo gaminti 1990-ųjų viduryje. Ji buvo montuojama į Ford Fiesta, Ford Focus pirmosios ir antrosios kartos, o taip pat į kai kuriuos Mazda ir Volvo modelius.
Nors dėžė tarnavo milijonams automobilių, jos silpnoji vieta – diferencialas. Aktyvus vairavimas su staigiais startais ir agresyviu greičio keitimu greitina diferenciali krumpliaračių nusidėvėjimą.
Simptomas – metalinis garsas posūkyje arba greitinant iš vietos. Kartais juntamas vibravimas vairuojant tiesiai pastoviu greičiu. Jei diferencialas sugedo – reikia keisti visą dėžę arba atlikti gilų remontą su krumpliaračių keitimu.
Antroji bėda – alyvos nuotėkis iš veleno sandariklių. IB5 linkusi prakaituoti per pirminį veleno sandariklį prie sankabos pusės. Alyvos lygis krenta, o sumažėjusi tepimo savybė pagreitina guolių ir krumpliaračių susidėvėjimą.
Europos forumuose Ford Focus savininkai dalijasi patirtimi – problemos dažniausiai prasideda ties 120–150 tūkst. km rida. Remontas kainuoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo pažeidimo masto.
Lietuvoje Ford Focus su IB5 – populiarus pasirinkimas naudotų automobilių segmente. Patarimas – prieš perkant patikrinti alyvos lygį dėžėje ir pasiklausyti, ar nėra garsų posūkiuose.
F17 – Opel trансmisija, kuri tarnavo per ilgai
Opel naudojo F17 pavarų dėžę beveik tris dešimtmečius – iki 2019 metų. Tai penkių arba šešių pavarų mechaninė transmisija, kuri buvo montuojama į tokius modelius kaip Opel Astra, Corsa, Zafira, taip pat į kai kuriuos Chevrolet.
F17 projektavimas prasidėjo dar XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Konstrukcija sena – ir tai jaučiama eksploatacijoje.
Didžiausia F17 problema – guolių ir sandariklių sisteminis susidėvėjimas. Dėžė linkusi „prakaitui” – alyva sunkiasi pro korpuso sandariklius, ypač ties veleno išėjimais. Alyvos lygio kritimas mažina tepimą, o tai greitina vidinių komponentų susidėvėjimą.
Garsai – tipiškas F17 požymis. Mechanikai pastebi, kad šios dėžės pradeda ūžti jau nuo 100 tūkst. km ridos. Pirma – švelnus fonas važiuojant, vėliau – aiškus mechaninis garsas neutralioje pavaros padėtyje.
Jei dėžė ūžia, bet dar veikia – galima eksploatuoti. Bet kai garsas tampa stiprus, o pavaros pasirinkimas prastėja – laikas remontui. Dėžės ardymas su guolių keitimu kainuoja 600–1000 eurų, priklausomai nuo serviso.
Lietuvoje Opel Astra ir Corsa su F17 – masiniai modeliai. Kas antra Opel su šia dėže, kurios rida virš 150 tūkst. km, turi bent vieną iš išvardintų problemų.
F5M4 – japonų reputacijai neatitinkanti dėžė
Mitsubishi F5M4 – penkių pavarų mechaninė dėžė, kuri buvo montuojama į tokius modelius kaip Mitsubishi Colt ir Lancer. Japonų gamintojai paprastai garsėja patikimumu, tačiau F5M4 – išimtis.
Pagrindinė bėda – sinchronizatorių nestabilus darbas. Sinchronizatoriai – tai mechanizmai, kurie suvienodina sukimosi greitį įjungiant pavarą. Jei sinchronizatorius nusilpsta – pavara įsijungia su triukšmu arba apskritai nesusikabina.
F5M4 sinchronizatoriai dėvisi netolygiojo – antroji ir trečioji pavaros paprastai kenčia labiausiai. Simptomas – sunkus pavaros įjungimas šalto variklio metu, chrustas jungiant antrą pavarą greitinant.
Mechanikai taip pat mini, kad F5M4 jautri alyvos kokybei. Jei naudojama netinkama transmisinė alyva arba jos lygis per žemas – sinchronizatorių susidėvėjimas pagreitėja keliskart.
Remontas – vidutinio brangumu. Sinchronizatorių komplekto keitimas su darbu kainuoja apie 500–800 eurų. Tačiau jei pažeisti krumpliaračiai – suma gali viršyti 1200 eurų.
Lietuvoje Mitsubishi Colt ir Lancer – ne tokie masiniai kaip korėjiečių ar vokiečių automobiliai, tačiau juos galima rasti. Prieš perkant – būtina patikrinti pavaros įjungimo kokybę, ypač antrąją ir trečiąją pavaras šaltu varikliu.
Ar mechaninė dėžė vis dar geriausias pasirinkimas
Mechaninė pavarų dėžė teoriškai paprastesnė už automatines – mažiau judančių dalių, pigesnė eksploatacija. Tačiau konkrečių modelių patirtis rodo, kad nekorektiškas projektavimas ar ekonominių komponentų naudojimas sugadina reputaciją.
Hyundai M5CF1, Ford IB5, Opel F17 ir Mitsubishi F5M4 – keturios dėžės, kurios servisų statistikoje minimos dažniau nei kitos. Jų problemos – ne visada kritinės, bet dažnos ir numatomos.
Renkantis naudotą automobilį su viena iš šių dėžių – privaloma techninė apžiūra servise. Patikrinti alyvos lygį, pasiklausyti, ar nėra garsų, išbandyti visas pavaras šalto ir karšto variklio režimuose. Jei dėžė rami ir sklandžiai veikia ties 80–100 tūkst. km – galima tikėtis dar 50–70 tūkst. km be remonto.
Bet jei jau girdisi garsai arba pastebimas alyvos nuotėkis – derėtis dėl kainos arba ieškoti kito egzemplioriaus. Remonto sąskaita gali suvalgyti visą „pigaus automobilio” nuolaidą.





