Vakaras, skelbimų portalas, filtras „sedanas, automatinė pavarų dėžė, iki 20 000 eurų“. Tarp dešimtmečio senumo dyzelinių sedanų išnyra ketverių metų naudotas „Toyota Mirai“ – didelis galiniais ratais varomas sedanas, kurio išmetimo vamzdžiu teka tik vanduo. Kaina atrodo kaip rašybos klaida.
Tai ne klaida. Nyderlandų automobilių leidinys „AutoWeek“ spalio 15 d. paskelbė, kad vandenilinis „Toyota Mirai“, prieš ketverius metus kainavęs apie 77 000 eurų, dabar parduodamas maždaug už 16 000. Liko kiek daugiau nei penktadalis pradinės vertės. Prieš spaudžiant „Susisiekti su pardavėju“, verta suprasti, kodėl šis automobilis pigsta taip greitai – priežastis slypi visai ne po variklio dangčiu.
Kiek kainuoja ketveri metai su vandeniliu
Perskaičiavus „AutoWeek“ skaičius, pirmasis savininkas per ketverius metus neteko apie 61 000 eurų. Tai maždaug 15 250 eurų per metus arba beveik 1 270 eurų kas mėnesį vien dėl vertės kritimo, dar neįskaičiavus kuro, draudimo ir priežiūros. Suma įspūdinga.
„AutoWeek“ duomenys nėra pavienė anomalija. Gegužę Nyderlandų portalas „Welingelichtekringen“ aprašė skelbimą „Marktplaats“ svetainėje: beveik nevažinėtas „Toyota Mirai Dynamic“ už 16 950 eurų, nors naujas toks automobilis kainavo apie 80 000. Dar 2024 m. „TopGear Nederland“, remdamasis „CarsDirect“, rašė, kad JAV „Toyota“ naujam „Mirai“ siūlė 40 000 dolerių nuolaidą, jei pirkinys finansuojamas per gamintoją. Kai pats gamintojas taip atsikratinėja naujais automobiliais, naudotų rinkai stebuklų tikėtis sunku. Bet ar tai reiškia, kad „Mirai“ – prastas automobilis?
Bėda ne automobilyje, o degalinėje
Technikos kokybė čia mažai ką lemia. Vandenilinis automobilis vertas tiek, kiek yra vietų jį pripildyti, o tokių Europoje mažėja. „Welingelichtekringen“ duomenimis, Nyderlanduose šiuo metu veikia mažiau nei dvidešimt naudojamų vandenilio stotelių.
Vokietijoje vaizdas dar niūresnis. Didžiausias šalies operatorius „H2 Mobility“ 2025 m. uždarė 22 daugiausia lengviesiems automobiliams skirtas stoteles, o nuo tų pačių metų gruodžio 31 d. išjungė dar 14. Bendrovė aiškino, kad senosios stotelės buvo statytos lengvųjų automobilių rinkai, kuri taip ir neišsivystė, todėl dabar investuoja į sunkvežimiams ir autobusams skirtus mazgus. Leidinio „Hydrogen Insight“ skaičiavimu, iki 2025 m. pabaigos buvo uždarytos dvi iš penkių Vokietijos vandenilio stotelių.
Kiek kainuoja nuvažiuoti 100 km
„TopGear Nederland“ skaičiavo, kad Nyderlanduose kilogramas vandenilio kainuoja apie 20 eurų, o visas bakas – apie 112 eurų. Gamintojas žada iki 650 km nuotolį, tad popieriuje 100 km kainuotų maždaug 17 eurų. Brošiūroje – 650 km. Kelyje – gerokai mažiau. „Welingelichtekringen“ nurodo 110–140 eurų už baką ir 400–500 km kelio, o tada 100 km kainuoja jau 22–35 eurus.
Ką tai reiškia pirkėjui Lietuvoje
Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos birželio naujienlaiškyje skelbta, kad Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji šalyje žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo stotelė su 2,25 MW elektrolizeriu, galinti per metus pagaminti apie 127 tonas vandenilio. Viešai skelbtos informacijos apie kainas ar darbo laiką privatiems vairuotojams kol kas nėra. Vienas taškas žemėlapyje.
Energetikos ministerijos 2021 m. pabaigoje pristatytame vandenilio projekte buvo planuojamos keturios stotelės iki 2026 m. liepos. Planuose – keturios. Žemėlapyje – viena, ir ta uoste. ES alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas (AFIR) įpareigoja iki 2030 m. pabaigos įrengti vandenilio stoteles kas 200 km pagrindiniame transeuropiniame tinkle ir kiekviename miesto mazge, tačiau iki tol liko daugiau nei ketveri metai – tiek, per kiek „Mirai“ prarado didžiąją dalį vertės.
Jei pigus vandenilinis sedanas vis tiek vilioja, prieš pirkdami išsiaiškinkite bent šiuos dalykus:
- kur realiai pildysite – atstumą iki artimiausios veikiančios stotelės ir ar ji aptarnauja privačius klientus;
- ar servisas, kuriame ketinate remontuoti automobilį, turi įrangą ir teisę dirbti su aukšto slėgio vandenilio sistema;
- vandenilio bakų pagaminimo datą ir gamintojo nustatytą jų tarnavimo laiką;
- kam ir už kiek galėsite automobilį parduoti po kelerių metų.
Kam naudotas „Toyota Mirai“ dar turi prasmę
Toks pirkinys gali būti protingas tik tam, kas gyvena ar dirba šalia veikiančios stotelės ir automobilį vertina kaip trumpalaikį eksperimentą, o ne kaip ilgametį šeimos transportą. Visiems kitiems 16 000 eurų – tik įėjimo bilietas. Kiekviena uždaryta stotelė tokį automobilį pigina toliau, o parduoti jį Lietuvoje greičiausiai bus dar sunkiau nei Nyderlanduose, kur bent jau yra kur pripildyti baką.
Redakcijos vertinimu, „Mirai“ istorija – ne apie blogą technologiją, o apie infrastruktūrą, kuri buvo pažadėta greičiau, nei pastatyta. Kol Europos stotelių žemėlapis traukiasi, o Lietuvos planai didžiąja dalimi lieka popieriuje, vandenilinio automobilio kainą lems ne rida ar būklė, o atstumas iki artimiausios kolonėlės.
