Nuo sausio 1-osios apie 12,4 milijono vokiečių vairuotojų pajus, kad automobilių draudimas Vokietijoje tapo arba pigesnis, arba gerokai brangesnis. Kasmet rudenį šalies draudikų asociacija GDV (Gesamtverband der Deutschen Versicherungswirtschaft) paskelbia naujas tipo klases – vokiškai Typklassen –, pagal kurias kiekvienam automobilio modeliui priskiriama sava rizikos grupė. 2026 m. rugsėjo 30 d. paskelbtas sąrašas 2027 metams jau kelia nerimą: kai kurių modelių savininkai mokės iki ketvirtadalio daugiau, kiti – maždaug tiek pat sutaupys.
Kaip skaičiuojamos tipo klasės
Sistema veikia paprastai, bet negailestingai tiksliai. Draudikai trejus metus renka duomenis apie kiekvieną automobilio modelį – kiek kartų jis pateko į avariją, kiek kainavo remontas, kiek dažnai buvo vagiamas. Rezultatas – skaičius, kuris tampa to modelio „reputacija“ draudimo rinkoje.
Klasės skiriasi priklausomai nuo draudimo rūšies:
- Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (Haftpflicht) – klasės nuo 10 iki 25
- Dalinis kasko (Teilkasko) – nuo 10 iki 33
- Visas kasko (Vollkasko) – nuo 10 iki 34
Kuo žemesnis skaičius, tuo modelis laikomas saugesniu kišenei. Kuo aukštesnis – tuo dažniau jis dalyvauja nelaimėse arba tuo brangiau jį remontuoti.
Kurie modeliai pabrango, kurie – atpigo
GDV duomenimis, 7,4 milijono vairuotojų gaus aukštesnę klasę, 5 milijonams ji sumažės, o likusiems 30 milijonų nieko nepasikeis. Skamba nuobodžiai, kol nepažiūri į konkrečius pavyzdžius.
„Jeep Wrangler“ su 2,0 litro varikliu kasko klasėje pašoko net šešiomis klasėmis aukštyn – savininkams tai reiškia iki 25 % brangesnį draudimą. Tuo pat metu „Wrangler“ su 3,6 litro varikliu nukrito šešiomis klasėmis žemyn ir atpigo apie 19 %. „Mini Cooper C“ su 1,5 litro varikliu taip pat nukrito penkiomis klasėmis – minus 21 % kainoje.
Kaip tas pats modelis, tik su kitu varikliu, per naktį gali ir pabrangti, ir atpigti vienu metu? Atsakymas nuobodus, bet logiškas – kiekviena variklio versija turi savo atskirą avarijų ir remontų istoriją, ir būtent ji, o ne markės vardas ant variklio dangčio, lemia kainą.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje panašios viešos sistemos nėra – nei „Lietuvos draudimas“, nei BTA, nei „Compensa“ neskelbia bendros tipo klasių lentelės. Kiekvienas draudikas skaičiuoja riziką savo metodika, remdamasis marke, modeliu, variklio galia ir vairuotojo bonus-malus istorija. Todėl tiesioginio ryšio tarp vokiškos Typklassen ir lietuviškos TPVCA ar kasko kainos nėra.
Bet netiesioginis ryšys – yra. Didelė dalis Lietuvoje registruojamų naudotų automobilių atkeliauja būtent iš Vokietijos, o pasibrangęs draudimas ten dažnai paspartina savininkų norą automobilį parduoti. Kai modelis Vokietijoje tampa „brangiu drausti“, jis greičiau atsiduria antrinėje rinkoje – ir kartu, dažnai, eksporto kelyje į Lietuvą. Tiems, kurie patys gyvena ir vairuoja Vokietijoje su vokišku numeriu, pokytis paliečia tiesiogiai – nuo sausio 1 d. naujos klasės galioja ir jau sudarytoms sutartims.
Redakcijos vertinimu, skirtumas tarp dviejų sistemų gerai parodo, kiek skirtingai Europoje vertinama ta pati automobilio rizika – vienoje rinkoje modelis laikomas pavojingu kišenei, kitoje jo niekas net neišskiria iš bendros masės. Ir tai dar ne viskas – panašias, vien statistika pagrįstas korekcijas anksčiau ar vėliau gali perimti ir kitos Europos rinkos.
Ko tikėtis toliau
Jei planuojate pirkti naudotą automobilį iš Vokietijos, verta patikrinti, ar konkretus modelis ir variklio versija nepateko į tas 7,4 milijono vairuotojų, kuriems draudimas šoktelėjo aukštyn – tai gali reikšti, kad ir perpardavimo kaina formuojama kitaip. Tendencija aiški: draudikai vis tiksliau skaido rizikas pagal kiekvieną variklio versiją atskirai, o ne pagal bendrą modelio pavadinimą. Per kelerius metus panašaus detalumo reikės tikėtis ir kitose rinkose, tarp jų – galbūt ir Lietuvoje.
