Europos automobilių pramonė susiduria su viena rimčiausių krizių per pastaruosius dešimtmečius. Vien 2024 m. dėl mažėjančios paklausos dalių gamybos srityje buvo prarasta apie 54 000 darbo vietų. Ekspertai perspėja, kad be didelių struktūrinių reformų iki 2025 m. pramonėje visame žemyne gali išnykti iki 350 000 darbo vietų.
Masiniai atleidimai ir gamybos sustabdymas
Keletas didžiausių Europos gamintojų jau mažina pajėgumus:
- „Stellantis“ („Peugeot“, „Citroën“, „Opel“, „Fiat“) laikinai sustabdė gamybą Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje.
- „Bosch“ planuoja per ateinančius mėnesius atleisti apie 13 000 darbo vietų.
- Kiti komponentų tiekėjai ruošiasi panašioms mažinimo priemonėms.
Pasak pramonės analitikų, tai ne laikinas sulėtėjimas, o sisteminių iššūkių atspindys: didėjančios gamybos sąnaudos, silpnėjanti paklausa ir stipresnė konkurencija iš Kinijos gamintojų.
ES politika kaip katalizatorius krizė
Automobilių pramonės lyderiai teigia, kad Europos Sąjungos klimato politika didina spaudimą. Automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacijos (SDCM) prezidentas Tomasz Bęben pabrėžia „dvigubą naštą“ gamintojams:
- Didelės investicijos į elektromobilumo technologijas.
- Tuo pačiu metu reikia išlaikyti esamas vidaus degimo variklių gamybos linijas.
Ši dviguba strategija lėmė didesnes sąnaudas, nepakankamai išnaudotas gamyklas ir mažesnes investicijas į inovacijas. Daugelis baiminasi, kad Europa rizikuoja atsilikti pasaulinėse automobilių lenktynėse.
Poveikis Lietuvai
Tai ypač aktualu Lietuvai. Dėl stiprių ryšių su Lenkijos automobilių sektoriumi ir logistikos tiekimo grandinėmis, darbo vietų praradimas Lenkijoje gali turėti tiesioginį poveikį Lietuvos darbuotojams ir įmonėms.
Kas galėtų išgelbėti šią pramonę?
Ekspertai siūlo keletą sprendimų, kurie galėtų padėti stabilizuoti situaciją:
- Energijos, darbo jėgos ir žaliavų sąnaudų mažinimas.
- Reglamentų supaprastinimas siekiant skatinti inovacijas.
- Subsidijų ir investicijų skatinimo, panašių į tas, kurias siūlo JAV ir Kinija, įvedimas.
Be tokių priemonių Europa rizikuoja prarasti ne tik šimtus tūkstančių darbo vietų, bet ir savo, kaip pasaulinės lyderės automobilių pramonėje, statusą.
Kokia jūsų nuomonė? Ar ES turėtų pakoreguoti savo klimato politiką, kad apsaugotų darbo vietas, ar tvirtai laikytis savo 2035 m. tikslų? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
