2025 m. įsigaliojo griežtesni ES CO₂ išmetimo standartai, reikalaujantys, kad automobilių gamintojai užtikrintų, jog vidutinis jų automobilių parko išmetamų teršalų kiekis neviršytų maždaug 95 g/km. Nors kai kurios įmonės jau beveik atitinka reikalavimus, kitos susiduria su dideliais iššūkiais ir didelių baudų rizika. Kadangi dauguma automobilių į Lietuvą importuojami iš Vakarų Europos, ši politika tiesiogiai paveiks tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinkas šalyje.
Kurie gamintojai patiria spaudimą?
Naujausi Tarptautinės švaraus transporto tarybos (ICCT) ir „Dataforce“ duomenys rodo nevienodą Europos ir pasaulinių prekių ženklų pažangą:
- BMW grupė: Jau beveik pasiektas reikiamas lygis po 2025 m. pirmojo pusmečio.
- „Mercedes-Volvo-Polestar“ aljansas: Eina teisingu keliu, nauji elektromobilių modeliai, tokie kaip „Mercedes CLA“, padeda dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
- „Kia“ ir „Hyundai“: Nuolat plečia savo elektromobilių asortimentą, išlaikydamos stabilią poziciją.
- „Renault“, „Tesla“, „Stellantis“ ir „Toyota“: Vis dar reikia patobulinimų, tačiau tikslai išlieka pasiekiami.
- „Volkswagen“ grupė ir Kinijos SAIC: Sunku dėl dėl didelių tradicinių vidaus degimo automobilių pardavimų.
- Nissan: Silpniausiai pasirodanti bendrovė, turinti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį daugiau nei 20 g/km, ir pasikliaujanti naująja „Micra“, kad pagerintų rezultatus.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Kadangi Lietuva didžiąją dalį savo transporto priemonių importuoja iš Vokietijos, Prancūzijos ir Skandinavijos, šios ES taisyklės turės didelės įtakos vietos rinkos dinamikai:
- Naujų automobilių kainos: Gamintojai, kuriems gresia baudos, greičiausiai perkels išlaidas pirkėjams, todėl nauji benzininiai ir dyzeliniai modeliai, ypač „Volkswagen“ ir „Nissan“, bus brangesni.
- Naudotų automobilių rinka: Jei „Volkswagen“ bus priversta sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, gali išaugti jų mažesnių, ekonomiškų modelių paklausa, o tai padidins naudotų automobilių kainas Lietuvoje.
- Elektromobilių prieinamumas: Didinant „Kia“, „Hyundai“ ir BMW gamybą, Lietuvos rinkoje bus daugiau naudotų elektromobilių iš 2026–2027 m. ir vėliau.
- Paslaugų sektorius: Elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių augimas reiškia didesnę specializuotų paslaugų, tokių kaip aukštos įtampos akumuliatorių diagnostika ir programinės įrangos atnaujinimai, paklausą.
- Teisinė aplinka: Nors Lietuvoje šiuo metu nėra tiesioginio CO₂ apmokestinimo, būsimos ES direktyvos gali paskatinti vyriausybę įvesti griežtesnius registracijos mokesčius arba išmetamųjų teršalų kiekiu pagrįstus mokesčius.
Ekspertų įžvalgos
Pasak transporto politikos ekspertų, griežtėjančios ES išmetamųjų teršalų normos paspartins perėjimą prie elektromobilių visoje Europoje. „Lietuvoje automobilių parkas, kuriame vis dar dominuoja dyzeliniai varikliai, neišvengiamai pasikeis, nes ateinančiais metais į rinką pateks daugiau prieinamesnių naudotų elektromobilių“, – prognozuoja specialistai.
Prognozė 2026–2027 m.
Tikimasi, kad iki 2026 ir 2027 m. Lietuvoje pastebimai padaugės naudotų elektromobilių iš Vakarų Europos. Gamintojai ir toliau agresyviai sieks elektromobilių parko vidurkio tikslų, sukurdami šalutinį poveikį Lietuvos naudotų automobilių rinkai. Dėl to dyzelinių automobilių dalis palaipsniui mažės, o elektromobiliai ir hibridai užims stipresnes pozicijas.
ES išmetamųjų teršalų politika keičia automobilių pramonę. Lietuvai tai reiškia aukštesnes tradicinių transporto priemonių kainas, didėjančią elektrinių modelių pasiūlą ir paslaugų sektoriaus perėjimą prie naujų technologijų. Nors kai kurie vairuotojai trumpuoju laikotarpiu gali susidurti su didesnėmis išlaidomis, ilgalaikis poveikis bus švaresnis ir modernesnis automobilių parkas.
Kokia jūsų nuomonė? Ar manote, kad Lietuva yra pasirengusi šiam perėjimui prie elektromobilių? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
