Olandijos krikščionių demokratų partija ChristenUnie siūlo sumažinti baudas už eismo pažeidimus ir sulėtinti jų didėjimo tempą, kai vėluojama mokėti. Parlamento nario Don Ceder teigimu, baudos Olandijoje per pastaruosius metus išaugo pernelyg sparčiai, todėl santykinai nedideli pažeidimai gali virsti didelėmis skolomis.
Per 30 metų baudos išaugo 220 procentų
Mokslinių tyrimų biuras apskaičiavo, kad per 30 metų laikotarpį – nuo 1994 iki 2024 metų – baudos padidėjo 220 procentų. Tuo pačiu metu infliacija buvo 70 procentų. Biuro atstovai teigia, kad tai tapo paslėpta mokesčio forma.
„Kainos vis dar kyla ir tai jau mažai turi bendro su elgesio keitimu, o daugiau – su biudžeto skyle užkišti. Matome, kad labai daug žmonių patenka į skolas. Mes manome, kad tai galėtų būti sąžiningiau – nustatyti baudas proporcingai tam, ką nori pasiekti”, – sako Ceder.
Ankstesnis teisingumo ministras pripažino, kad baudos Olandijoje „gana aukštos”. Tačiau jis teigė, kad jos būtinos, kad valstybė galėtų daryti kitas išlaidas.
Kaip veikia baudų sistema Olandijoje
Eismo baudos Olandijoje surenkamos per Centrinį teisingumo surinkimo biurą (CJIB). Kas laiku nesumoka, susiduria su papildomomis baudų dalimis. Dėl to galutinė suma gali labai išaugti.
Nuo šių metų liepos pirmasis priminimas yra nemokamas – bet tai tik bandomasis projektas. ChristenUnie nori, kad tai būtų įtvirtinta įstatyme. „Vyriausybė sukūrė savo mokėjimo režimą, pagal kurį baudą gali padidinti 50 procentų, o jei negalite jos sumokėti – net 100 procentų. Mes manome, kad tai taip pat turi būti daug mažiau”, – teigia Ceder.
Geros naujienos vairuotojams, bet klausimas – kas už tai mokės
Automobilistams tai geros naujienos, tačiau valstybė dėl to prarastų pajamų. Lieka klausimas, kaip tai turėtų būti finansuojama. ChristenUnie tikisi bent jau pradėti debatą šia tema.
Pasiūlymai yra platesnės skolų problemos sprendimo dalimi. Pasak ChristenUnie, Olandijoje yra daugiau nei 720 000 namų ūkių, kurie turi problemų su skolomis.
Kaip tai veikia Lietuvoje
Lietuvos baudų sistema skiriasi nuo olandiškosios. Lietuvoje baudos už eismo pažeidimus reglamentuojamos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir jų dydžiai nėra taip sparčiai augę kaip Olandijoje.
Lietuvoje baudų dydis priklauso nuo pažeidimo rimtumo. Pavyzdžiui, greičio viršijimas 10–20 km/h – bauda 20–40 eurų, 20–30 km/h – 40–60 eurų, virš 50 km/h – bauda iki 700 eurų ir teisių atėmimas.
Skirtingai nei Olandijoje, Lietuvoje baudos nesumokėjimas neveda prie tokių didelių padidėjimų. Lietuvos kelių policija gali pradėti priverstinio išieškojimo procedūras, bet bauda nepadvigubėja automatiškai, kaip tai vyksta Olandijos sistemoje.
Tačiau ir Lietuvoje diskutuojama apie baudų dydžius. 2024 metais Seimas svarstė galimybę įvesti progresines baudas, kurios priklausytų nuo asmens pajamų – pavyzdžiui, turtingesni asmenys mokėtų didesnes baudas už tą patį pažeidimą. Šis klausimas kol kas liko neišspręstas.
Europos praktika – įvairūs modeliai
Skirtingose Europos šalyse baudų sistemos labai skiriasi. Skandinavijos šalyse – Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje – taikomos dienpinigių sistemos, kai bauda priklauso nuo pažeidėjo pajamų. Tai reiškia, kad turtingas asmuo už greitį gali sumokėti keliasdešimt tūkstančių eurų, o mažas pajamas turintis – kelias dešimtis.
Vokietijoje taip pat taikoma panaši sistema dideliems pažeidimams. Tuo tarpu Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, baudos dydis fiksuotas ir nepriklauso nuo pajamų.
Olandijos ChristenUnie siūlymas atspindi platesnę Europos diskusiją – ar baudos turi būti proporcingos pajamoms, ar jos turi būti mažesnės, kad nepavertytų žmonių skolininkais, ar jos turėtų likti aukštos kaip prevencijos priemonė.
