Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas kovo pabaigoje sumažino Rusijos benzino gamybos pajėgumus maždaug 14 proc. Rusijos vyriausybė nustatė šio kuro eksporto apribojimus, tačiau to nepakanka, kad būtų patenkinta šiuo metų laiku auganti paklausa. Kaip praneša „Reuters“, svarstoma galimybė sumažinti degalams taikomus aplinkosaugos standartus, kad būtų galima gaminti ir naudoti prastesnės kokybės benziną. Tačiau skaitant Rusijos spaudą galima daryti prielaidą, kad benzino gamybai reikalingų ingredientų trūkumo problema turi ir antrąjį dugną.
Teigiama, kad degalų problema Rusijoje kyla dėl to, kad tarp sugadintų naftos perdirbimo gamyklų yra ir gana modernių, pritaikytų gaminti aukščiausios kokybės benziną, kuris „tinka“ ir šiuolaikiniams automobiliams, atitinkantiems „Euro 5“ ir „Euro 6“ standartus.
Rusijos naftos perdirbimo gamyklos buvo pastatytos 1940-1970 m., tačiau XXI a. pradžioje dauguma jų buvo iš esmės modernizuotos. 2016 m. Rusija jau buvo pasirengusi gerokai sugriežtinti su benzino gamyba susijusius kokybės ir aplinkosaugos standartus – be kita ko, gamyboje buvo uždrausta naudoti sveikatai pavojingais ir aplinkai kenksmingais laikomus antidetonacinius (oktanus didinančius) priedus. Taip pat buvo apribotas sieros, kuri ne tik kenkia aplinkai, bet ir yra mirtina šiuolaikiniams varikliams su tiesioginiu įpurškimu, kiekis degaluose.
Kodėl reikia mažinti degalams taikomus aplinkosaugos standartus?
„Reuters“ praneša, kad sumažinus degalų gamybai taikomus aplinkosaugos standartus, senesnės kartos naftos perdirbimo gamyklos galėtų gaminti papildomus 10 proc. benzino ir taip užpildyti „skylę“, atsiradusią dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų padarytos žalos Rusijos naftos perdirbimo įrenginiams.
Reikia suprasti, kad tokios idėjos, be kita ko, aptariamos didžiausiame Rusijos dienraštyje „Kommiersant“, kelia susirūpinimą Rusijoje. Nors šalies pasienyje, kaip ir daugelyje buvusių sovietinių respublikų, vis dar sėkmingai važinėja automobiliai, varomi benzinu, kurio oktaninis skaičius yra 80 (ir tokiais degalais prekiaujama), nėra jokių galimybių, kad kažkuo panašiu būtų galima „maitinti“ šiuolaikinius automobilius, kurių daugelis vis dėlto važinėja didžiuosiuose miestuose, ypač Maskvoje.
1/ Russia is considering a return to producing low-quality gasoline to make up for shortages caused by Ukrainian attacks on its oil refineries. However, this is likely to cause damage to vehicles, which owners may find difficult to repair due to a shortage of spare parts. ⬇️ pic.twitter.com/YOHJDYx6Wd
— ChrisO_wiki (@ChrisO_wiki) April 15, 2024
Be to, nekalbama apie tai, kad naujų automobilių savininkai būtų verčiami piltis „istorinius“ degalus: veikiau siekiama gaminti „šiuolaikinius“ aukšto oktaninio skaičiaus degalus naudojant alternatyvias medžiagas, įskaitant oktaninį skaičių didinančias medžiagas, kurių naudojimas dėl didelio toksiškumo buvo nutrauktas prieš kelerius metus.
Tačiau, kaip praneša „Reuters“ šaltiniai, nesvarstoma galimybė padidinti sieros kiekį degaluose, nes tai iš tiesų būtų pavojinga šiuolaikiniams automobiliams. Problema veikiau yra antidetonaciniai priedai, kurių pradeda trūkti ir kuriuos reikia kuo nors pakeisti. Daug ką paaiškina „Kommiersant“ išspausdintas straipsnis, kuriame kalbama apie didėjančią tolueno kainą.
Naftos perdirbėjams trūksta tolueno, nes jis sunaudojamas gaminant raketas?
Atrodo, kad tarp naftos perdirbimo gamyklų, kuriose pastaruoju metu įvyko „avarijos“, yra ir tokių, kuriose, be kita ko, gaminamas toluenas. Tai vienas iš veiksmingų antidetonacinių degalų priedų, tačiau jo kiekis benzine yra toks mažas, kad neturėtų kilti problemų dėl paklausos patenkinimo. Tačiau tuo tarpu daugelis tų pačių medžiagų, įskaitant tolueną, kurios naudojamos degalų gamyboje, yra reikalingos ginklų gamybai, ir jų reikia daug didesnių kiekių. Tarp jų yra ir trinitrotoluenas (TNT), geriau žinomas TNT pavadinimu. Neabejotina, kad Rusija šiuo metu ginkluotės gamyboje naudoja neįtikėtinus kiekius TNT. Ir todėl – be, žinoma, naftos perdirbimo gamyklose pasitaikančių „gedimų“, kyla tolueno kainos didėjimo problema ir beprotiškos idėjos pakeisti šią medžiagą degalų gamyboje.
Taip pat paaiškėjo, kad ukrainiečiai tikrai gerai pasirinko Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kurias „reikia numušti“: sunaikinus atitinkamas gamyklas, sutrinka ne tik degalų, bet ir amunicijos gamyba.
Kaip dėl to benzino ir ar Rusijos vairuotojai turi ko bijoti?
Paprastai vidaus degimo varikliai gaminami taip, kad būtų pritaikyti griežtai apibrėžtų parametrų degalams. Dėl šios priežasties Amerikos rinkai skirti automobiliai, kuriuose į benziną dedama daug (iki 20-25 proc.) biokomponentų, programuojami kitaip nei Europos rinkai skirti automobiliai. Amerikietiški automobiliai be problemų degina europietišką benziną, tačiau Europoje parduodamų automobilių varikliai gali būti sugadinti naudojant amerikietiškus standartus atitinkantį benziną – nebent jie būtų tam pritaikyti.
Kitaip yra su siera – padidėjęs šio komponento kiekis yra mirtinai pavojingas visiems šiuolaikiniams benzino varikliams, tačiau Rusijos šaltiniai nesako, kad ji pakeis kitas deficitines medžiagas.
Tačiau benzino sudėties keitimas, ypač kai jame yra oktanus didinančių medžiagų, gali būti pavojingas, o jo poveikis nėra visiškai nuspėjamas. Problema yra ne tik ad hoc variklio veikimas, bet ir anglies nuosėdų kaupimasis degimo kamerose ir kolektoriuose. Šiuolaikiniai degalai dega labai „švariai“, todėl jautrūs tiesioginio įpurškimo varikliai gali veikti be problemų. Vienų antidetonacinių priedų pakeitimas kitais gali ne tik pakenkti aplinkai (kas, savaime suprantama, šiais laikais Rusijoje mažai kam rūpi), bet ir sukelti kai kurių modernesnių transporto priemonių katalizatorių ir variklio galvučių sunaikinimą.
Tačiau tai niekada neįvyksta iš karto – kartą ar du įpylus prasto benzino, žmogus greičiausiai net nepastebės skirtumo. Tačiau laikui bėgant variklis ir jo priedai „dėl nežinomų priežasčių“ pradeda gesti, ir tada kyla klausimas: kiek mokėsiu už remontą? Rusų šiuolaikinių automobilių savininkus kamuoja dar viena abejonė: „Iš kur gausiu atsarginių dalių?“.
Socialinėje žiniasklaidoje sumaniai kurstoma panikos atmosfera
Tiek rusiškoje „Telegram“, tiek X platformoje (buvusioje „Twitter“) anglų ir rusų kalbomis skelbiami nerimą keliantys pranešimai apie padėtį Rusijos degalų sektoriuje. Apie tai kalba ir vietos įtakingieji, ir „mechanikai“. Įdomu tai, kad pranešimuose yra tiek daug akivaizdžių klaidų (pavyzdžiui, svarstymų, kaip prastos kokybės benzinas gali pakenkti dyzeliniams varikliams) arba informacijos apie „Euro 6 benzino“ gamybos sustabdymą, kad sunku atsispirti įspūdžiui, jog kažkas sąmoningai skleidžia paniką tarp Rusijos vairuotojų. Na… tokie jau karo dėsniai – įskaitant informacinį karą.
