Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam konsoliduotam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) ir jį lydinčių Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) bei Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimų įstatymų projektų paketui, kuris apima Vidaus reikalų, Susisiekimo, Krašto apsaugos ministerijų ir kitų institucijų pateiktas iniciatyvas, siekiant tobulinti teisinį reguliavimą transporto priemonių eismo srityje.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, siekiant išlaikyti saugaus eismo politikos nuostatų nuoseklumą ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, vadovaujantis sisteminiu požiūriu, atsisakius atitinkamų nuostatų SEAKĮ, šį teisinį reguliavimą būtina perkelti atitinkamai į ANK ir BK.
Pažymėtina, kad pagal BK pakeitimo projektą, už tam tikras nusikalstamas veikas (kai asmenys vairuoja būdami neblaivūs virš 1,51 promilės, taip pat kurie padarė eismo įvykį apsvaigę ir dėl to žuvo arba buvo sužaloti žmonės) teisė vairuoti transporto priemones galėtų būti atimama nuo 1 iki 7 metų, jeigu vairuotojui nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu jau buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones dėl vairavimo esant neblaiviam ar apsvaigusiam.
„Negalime toleruoti pavojingiausių saugaus eismo taisyklių pažeidėjų – neblaivių vairuotojų, dėl kurių kaltės keliuose žūsta ir būna sužeidžiami kiti eismo dalyviai. Tendencijos nesikeičia, todėl įstatyme turime numatyti sistemines ir proporcingas poveikio priemones“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Praėjusiais metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 1 236 eismo įvykiai, iš kurių 177 įskaitiniai eismo įvykiai. Šiuose įvykiuose žuvo 23 žmonės, o sužeista 220 žmonių. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių įvykių, kuriuose žuvo žmonės, vairuotojams nustatyto neblaivumo vidurkis – net 2,34 promilių
SEAKĮ projektu taip pat numatoma, kad vairuotojas turi vengti bet kokių veiksmų, kurie trukdo saugiai vairuoti.
Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų atlikta analizė rodo, kad 2018 m. dėl vairuotojų išsiblaškymo ir nesusikaupimo įvyko maždaug 8 proc. mirtinų įvykių ir maždaug 15 proc. įvykių, kuriuose eismo dalyviai buvo sužeisti.
Be to, atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje apie 45 proc. vairuotojų vairuodami automobilį kalba mobiliojo ryšio priemonėmis, nesinaudoja laisvų rankų įranga. Apie 30 proc. vairuotojų rašo trumpąsias žinutes.
SEAKĮ projektu siekiama sukurti ir naują eismo įvykių informacinę sistemą, kurios valdytoja skiriama Susisiekimo ministerija. Iki šiol SEAKĮ nustatyta, kad policija, užtikrindama eismo saugumą, kaupia ir analizuoja duomenis apie KET pažeidimus ir eismo įvykius.
Numatoma, kad nauja sistema galės naudotis daugiau institucijų, kurių veikla susijusi su eismo saugumu, o joje tvarkomi duomenys leis atlikti išsamesnę eismo įvykių analizę ir geriau planuoti prevencinę veiklą.
Identifikavus tam tikras praktinio taikymo problemas, SEAKĮ projektu taip pat siūloma tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su transporto priemonių įgytos ir perleistos nuosavybės deklaravimo modelio taikymu.
Sandorio šalims bus nustatyti palankesni transporto priemonės deklaravimo prievolės įgyvendinimo terminai, kurie leis išvengti praktikoje kylančių situacijų, kai pirkėjas delsia deklaruoti įgijimą, pvz., savo pareigą įvykdo paskutinę nustatyto termino dieną, todėl pardavėjas neturi realių galimybių atlikti nuosavybės teisės į perleistą transporto priemonę prievolės laiku.
Projektu taip pat patikslinamas subjektų ratas, kuriems deklaravimo pareiga būtų netaikoma. Taip pat atsisakoma perteklinės pareigos naujų, anksčiau neregistruotų motorinių transporto priemonių savininkams viešo pasiūlymo įsigyti transporto priemonę metu skelbti SDK (tokia pareiga būtų taikoma tik naudotų transporto priemonių savininkams).
Be minėtų pakeitimų, projektų paketas apima ir kitas teisinio reglamentavimo tobulinimo iniciatyvas, tarp kurių yra siūlymas patikslinti reikalavimus, susijusius su vairuotojo pažymėjimo galiojimu atsižvelgus į vairuotojų sveikatos būklę, t. y. siūloma įtvirtinti, kad vairuotojams nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka vairuotojo pažymėjimas būtų skelbiamas negaliojančiu.
Taip pat siūloma nustatyti teisinį pagrindą Karo policijai lydėti karines transporto priemones ir oficialius svečius, atvykstančius krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado kvietimu, sudaryti teisines prielaidas taktinių ir logistinių transporto priemonių privalomajai techninei apžiūrai ir ekspertizei, kurią galėtų atlikti Lietuvos kariuomenė, nustatyti, kad atitinkamas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas taip pat turi ir NATO valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, vykdantys tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
