2026 metais „Via Lietuva“ didžiausią dėmesį skirs automagistralėms, magistraliniams keliams ir kritinės būklės tiltams bei viadukams. Taip pat tęsis žvyrkelių asfaltavimo programa, kurios rezultatus tiesiogiai pajus regionų gyventojai – nuo kasdien važinėjančių į darbą iki vežėjų ir ūkininkų.
Planuojami darbai apima tiek strategiškai svarbius maršrutus, tiek mažesnius, bet vietos bendruomenėms itin reikšmingus ruožus. Susisiekimo ministerijos ir „Via Lietuva“ teigimu, tikslas aiškus: saugesnis eismas, mažiau ribojimų ant tiltų ir patogesnis susisiekimas visoje Lietuvoje.
Didžiausias prioritetas – automagistralės ir magistraliniai keliai
2026-aisiais numatoma modernizuoti apie 100 km blogiausios būklės automagistralinių ir magistralinių kelių. Tai reiškia, kad pagrindiniuose transporto koridoriuose vairuotojai turėtų jausti mažiau dangos defektų, mažiau avarinių situacijų ir sklandesnį eismo srautą.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad kiekvienas projektas turi konkretų adresatą: vieniems svarbiausia kritinės būklės tiltų rekonstrukcija, kitiems – pagaliau asfaltuojamas šalia namų esantis žvyrkelis. Ministro teigimu, metų pabaigoje Lietuva turėtų tapti ir simbolinės pabaigos liudininke – Vilnių ir Uteną sujungs modernus kelias, užverčiantis senosios „betonkės“ istoriją.
Kritinės būklės tiltai ir viadukai: kodėl tai tampa 2026 m. ašimi
Tiltų būklė Lietuvoje išlieka vienu jautriausių infrastruktūros klausimų. „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas akcentuoja, kad nors situacija gerėja, didelė dalis tiltų dar reikalauja rimtų sprendimų.
- Per praėjusius metus sutvarkyti 29 tiltai, iš jų 11 buvo kritinės būklės.
- Dar 160 tiltų atlikti papildomi priežiūros darbai, siekiant pailginti jų tarnavimo laiką.
- Vis dar yra 142 blogos būklės tiltai, o 50-čiai taikomi eismo ribojimai.
2026 metais planuojama sutvarkyti 25 tiltus, o iki 2028 m. pabaigos – dar 105 kritinės būklės tiltus. Tai svarbu ne tik patogumui, bet ir eismo saugumui: ribojimai ant tiltų dažnai reiškia prastesnį pralaidumą, spūstis ir didesnę avarijų riziką.
A14 Vilnius–Utena rekonstrukcija: „2+1“ juostos ir daugiau saugumo
Vienas svarbiausių 2026 m. tikslų – iki metų pabaigos užbaigti magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstravimą. Bus rekonstruotas 42,8 km ruožas (nuo 28,40 iki 64,33 km).
Atnaujintame kelyje bus įrengtos „2+1“ eismo juostos, kurios keisis kas 1,5–2,5 km. Toks sprendimas laikomas vienu efektyviausių, kai reikia padidinti saugumą ir sudaryti daugiau galimybių saugiam lenkimui, tačiau nėra galimybės iš karto įrengti keturių juostų magistralės.
- 5 požeminės perėjos laukiniams gyvūnams
- 90 km apsauginės tinklo tvoros
- 95,91 km metalinių atitvarų
- 1,6 km triukšmo užtvarų
- 20 autobusų stotelių su laukimo paviljonais
- Poilsio aikštelė vairuotojams
Praktikoje tai turėtų reikšti mažiau avarinių situacijų lenkimo metu, geresnę laukinių gyvūnų migracijos kontrolę ir patogesnį viešojo transporto naudojimą šioje atkarpoje.
Krunos tiltas kelyje A1: rekonstrukcija tęsis iki 2027 m. pavasario
2026 metais bus tęsiama Krunos tilto, esančio magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, rekonstrukcija. Projektas apima laikinojo tilto statybą ir esamo tilto atnaujinimą.
Planuojama įrengti atramas, perdangą, pakloto elementus, vandens nuvedimo sistemą ir kitus konstrukcinius elementus. Naujas tiltas bus statomas iš plieno ir gelžbetonio konstrukcijų, o perdangos ilgis sieks 125 m. Projekto pabaiga numatyta 2027 m. pavasarį.
Ši atkarpa svarbi ne tik kasdieniams vairuotojams, bet ir krovinių srautams, todėl darbų organizavimas ir laikini sprendimai tiesiogiai veikia eismo pralaidumą visoje magistralėje.
Tarandės tunelis po A2: sprendimas spūstims Vilniaus kryptimi
2026 metais planuojama baigti Tarandės tunelio statybą po automagistrale A2 (Vilnius–Panevėžys) ties 10,13 km. Tunelis bus pastatytas maždaug 300 m nuo „EMSI“ degalinės Ukmergės kryptimi.
Šis projektas reikšmingas Vilniaus regionui: tikimasi, kad spūstys ties posūkiu į Tarandę išnyks arba ženkliai sumažės, o eismas taps saugesnis. Tai ypač aktualu piko metu, kai net nedidelis trikdis šiame ruože greitai sukelia eismo grandininį efektą.
A1 mazgas Kaune: remonto darbai ties Jonavos g. ir tiltu per Nerį
Praėjusių metų pabaigoje pasirašyta sutartis dėl A1 kelio viaduko per Jonavos g. ir tilto per Nerį kapitalinio remonto. Tai III etapo darbai A1 ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, kurių metu bus suremontuotas likęs senasis tiltas per Nerį ir viadukas.
Alfonso Meškinio tiltas laikomas vienu intensyviausių eismo mazgų Lietuvoje: čia nuolat juda tiek lengvieji automobiliai, tiek krovininis transportas. Todėl darbų rezultatas turėtų reikšti sklandesnį eismą ir mažesnę gedimų ar avarijų riziką dėl prastos infrastruktūros.
„Via Baltica“ ir A5 ruožas: pralaidumo didinimas šalia Kauno
2026 metais planuojama pradėti rangos darbus magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože nuo 16,46 iki 23,32 km. Projekto tikslas – įrengti jungiamuosius kelius ir padidinti eismo pralaidumą itin intensyviame „Via Baltica“ koridoriuje šalia Kauno.
Logistikos požiūriu tai viena svarbiausių Lietuvos arterijų, todėl net nedideli pralaidumo pagerinimai gali turėti apčiuopiamą efektą: mažiau „butelio kakliukų“, aiškesni įvažiavimai/išvažiavimai ir saugesnis manevravimas.
Regionų keliams – ne mažiau dėmesio: Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris
Tęsiant remonto darbus, 2026 metais numatoma suremontuoti rajoninį kelią Nr. 2505 Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris ruože nuo 18,1 iki 28,1 km.
Be dangos atnaujinimo, projekte numatytos ir eismo saugumo priemonės, kurios ypač svarbios gyvenvietėse bei vietiniuose maršrutuose, kur eismo dalyviai dažnai skirtingi: automobiliai, pėstieji, dviratininkai.
- signalinių stulpelių įrengimas
- atvažiuojamųjų atitvarų sprendimai
- greičio mažinimo kalneliai
- maža žiedinė sankryža Kapčiamiestyje
Žvyrkelių asfaltavimas: 100 km 2026 m. ir dar 80 km sutarčių
Žvyrkelių programa išlieka viena laukiamiausių regionuose. 2026 metais numatoma vykdyti asfaltavimo darbus 100 km žvyrkelių, kurių didžiąją dalį planuojama pabaigti jau tais pačiais metais.
Taip pat planuojama pasirašyti sutartis dėl dar 80 km žvyrkelių asfaltavimo. Gyventojams tai reiškia mažiau dulkių ir purvo, stabilesnį susisiekimą visais metų laikais bei mažesnes automobilio priežiūros išlaidas, nes žvyrkelių danga dažnai spartina pakabos ir važiuoklės dėvėjimąsi.
Kas toliau su „Via Baltica“ nuo Kauno iki Latvijos sienos
„Via Lietuva“ planuoja tęsti tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbus ir pradėti pasirengimą dar nerekonstruotų ruožų modernizavimui. Šiuo metu rengiamas specialusis planas nuo Kauno iki Latvijos sienos keliuose A8, A10 ir A17.
Tikslas – suplanuoti teritorijas būsimiems darbams, kad šis ruožas taptų keturių eismo juostų keliu, kaip ir atkarpa iki Lenkijos. Tokia kryptis svarbi ne tik nacionaliniam, bet ir tarptautiniam transportui, nes būtent ši ašis jungia Baltijos šalis su Centrine Europa.
Ką šie projektai reiškia vairuotojams ir miestams
Didieji projektai dažniausiai turi du veidus: trumpuoju laikotarpiu – daugiau eismo organizavimo pokyčių, laikinų ribojimų ir kantrybės reikalaujančių apvažiavimų, ilguoju – patogesnį ir saugesnį susisiekimą.
2026 m. planai rodo aiškų prioritetą: intensyviausi keliai ir kritinės būklės tiltai tvarkomi pirmiausia, tačiau kartu nenustumiamas ir regionų poreikis – žvyrkelių asfaltavimas bei rajoninių kelių saugumo priemonės.
Ką manote apie šiuos 2026 metų kelių projektus? Kurio ruožo sutvarkymo laukiate labiausiai? Pasidalinkite nuomone komentaruose!
