Vokietija pateikė netikėtą prašymą Europos Komisijai, siūlydama, kad vadinamiesiems „didelio efektyvumo degimo varikliams“ būtų netaikomas 2035 m. draudimas naujiems benzininiams ir dyzeliniams automobiliams. Ši idėja jau sukėlė diskusijas, nes tokių variklių apibrėžimas lieka neaiškus. Šiame straipsnyje paaiškinama, ko Vokietija siekia, kaip tai galėtų paveikti ES klimato politiką ir ką tai galėtų reikšti vairuotojams Lietuvoje.
Vokietijos bandymas išsaugoti savo automobilių pramonę
Vokietijos vyriausybė teigia, kad „didelio efektyvumo degimo sistemos“ gali išlikti aktualios ir po 2035 m., tačiau net jos pačios atstovas spaudai negalėjo aiškiai apibrėžti šio termino. Pirminiai duomenys rodo, kad šios sistemos būtų hibridinės jėgos agregatai, jungiantys vidaus degimo variklį su akumuliatoriumi, o tai apibūdina beveik kiekvieną šiandien rinkoje esantį hibridą.
Ką galėtų reikšti „didelio efektyvumo degimas“
Pasiūlyme kalbama apie dviejų sistemų jėgos agregatus, pagamintus iš vidaus degimo variklio ir elektrinio komponento. Nors Vokietija užsimena apie įkraunamus hibridus, šis aprašymas galėtų tikti ir lengviesiems hibridams, ir standartiniams pilniems hibridams.
- Europos Komisija būtų atsakinga už „didelio efektyvumo“ apibrėžimą.
- Transporto priemonės, atitinkančios šį apibrėžimą, galėtų apeiti 2035 m. reikalavimą naudoti tik elektrines transporto priemones.
- Tikslas būtų išlaikyti Vokietijos prekių ženklus konkurencingus, nes Kinijos elektromobilių gamintojai sparčiai auga.
Kodėl pasiūlymas prieštarauja dabartiniams ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslams
Pagal galiojančias išmetamųjų teršalų kiekio taisykles ES automobilių gamintojai jau turi užtikrinti, kad maždaug ketvirtadalis jų parko būtų nulinės emisijos. Iki 2030 m. ši dalis turi gerokai padidėti, o tai reiškia, kad automobilių rinka turėtų natūraliai pereiti prie elektrinių transporto priemonių. Leidimas naudoti vidaus degimo variklius po 2035 m. prieštarautų šiai trajektorijai ir galėtų stabdyti išmetamųjų teršalų mažinimą.
Eksperto įžvalga
„Pasak ekspertų, vidaus degimo variklių perkvalifikavimas į „didelio efektyvumo“ variklius kelia pavojų susilpninti ES klimato politiką ir atidėti perėjimą prie visiškai elektrinio mobilumo, ypač kai dideli miestai naudojasi švaresniu oru ir tylesnėmis gatvėmis.“
- ES klimato tikslai priklauso nuo spartaus asmeninio transporto elektrifikavimo.
- Degimo varikliai, net ir hibridiniai, vis dar išmeta išmetamuosius teršalus.
- Kinijos elektromobilių konkurencingumas formuoja politinius atsakymus Europoje.
Ką tai reiškia vairuotojams Lietuvoje
Bet koks ES taisyklių pakeitimas tiesiogiai paveiktų Lietuvos transporto priemonių rinką. Šalis laikosi visoje ES galiojančių išmetamųjų teršalų ir naujų transporto priemonių pardavimo reglamentų. Jei Vokietijai pasiseks, hibridiniai modeliai galėtų būti ir toliau parduodami po 2035 m., o tai gali išplėsti vartotojų pasirinkimą, tačiau sulėtinti perėjimą prie švaresnio mobilumo.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
