Elektrinis paspirtukas mieste — tai ne žaislas ir ne pramoga, o visavertis eismo dalyvis su visomis iš to išplaukiančiomis pareigomis. Teoriškai tai žino visi. Praktiškai — Vilniaus gatvės rodo kitaip. Gegužės 5 d. maisto pristatymo platforma „Wolt” surengė tai, ko iki šiol Lietuvoje nebuvo: praktinį saugaus eismo seminarą kurjeriams su simuliacine trasa, institucijų ekspertais ir realių situacijų analize.
Kas vyko Vilniaus automuziejuje
Naujininkuose įsikūręs Vilniaus automuziejus gegužės 5 d. tapo neįprastos mokymo erdvės vieta. „Wolt” kurjeriai-partneriai čia ne tik klausėsi paskaitų — specialiai šiam renginiui buvo įrengta simuliacinė trasa, kurioje kiekvienas galėjo praktiškai išbandyti staigų stabdymą ir manevrą. Trasą vedė Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis.
Pranešimus skaitė institucijų atstovai: savivaldybės įmonė JUDU, Susisiekimo ministerija, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius ir Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Tai ne eilinis PR renginys su kavos pertrauka — keturios skirtingos institucijos vienoje salėje su kurjeriais, diskutuojant apie realias eismo situacijas.
Ką pasakė policija ir GMP
Vilniaus kelių policijos atstovė Inga Šablinskienė seminaro metu pabrėžė tai, ką dažnas paspirtukų vairuotojas pamiršta: „Dviračiai, elektriniai paspirtukai ar vienaračiai yra labai patogios transporto priemonės, tačiau jų naudotojai dalyvauja bendrame eisme.” Tai reiškia — KET taisyklės, saugus greitis, atsakingas manevravimas. Ypač šaligatviuose, kur pėsčiųjų tankis didžiausias.
GMP atstovai pridūrė tai, ko daugelis nenori girdėti: net iš pirmo žvilgsnio nedidelis incidentas su paspirtuku gali turėti rimtų pasekmių. Miesto asfaltas neatleidžia — ypač kai greitis didesnis nei atrodo.
JUDU judumo ekspertas Kristijonas Gricius akcentavo infrastruktūros ir žmogaus ryšį: net geriausia dviračių infrastruktūra neveikia, jei vairuotojai nesupranta, kaip saugiai naudotis infrastruktūra. Ir tai — ne abstrakti pastaba. Vilniuje dviračių takų tinklas per pastaruosius trejus metus išaugo reikšmingai, bet eismo kultūra dar vejasi infrastruktūrą.
Kodėl tai svarbu ne tik kurjeriams
„Wolt” kurjeriai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kasdien atlieka tūkstančius pristatymų. Jie — vieni aktyviausių mikrojudumo priemonių naudotojų miesto gatvėse. Bet problema platesnė: kiekvieną pavasarį Vilniaus gatvėse atsiranda dešimtys tūkstančių paspirtukų vairuotojų, iš kurių dauguma niekada neišklausė jokio mokymo.
Ar vienos platformos seminaras keičia sisteminę situaciją? Tiesiogiai — ne. Bet jis iškelia klausimą, kuris Lietuvoje dar neturi aiškaus atsakymo: kas atsakingas už mikrojudumo dalyvių švietimą — platformos, savivaldybės ar valstybė?
Šiltuoju sezonu šis klausimas tampa kasmet aktyvesnis. Kartu su temperatūra kyla ir paspirtukų skaičius, ir eismo incidentų statistika. „Wolt” iniciatyva — vienas atsakas. Bet sisteminis sprendimas vis dar laukia.
