Mokslininkai įspėja, kad smarkūs orų reiškiniai, tokie kaip perkūnija, kruša ir vėtra, kasmet dažnėja, ir turėtume tikėtis, kad jie dar labiau pablogės. Ar automobilis yra saugus prieglobstis nuo audros? Ar žaibo smūgis gali sugadinti automobilį?
Ar nuolat sekate orų pranešimus? Galbūt norėsite pradėti. Nes galingos audros gali pasirodyti tarsi tariamas žaibas iš giedro dangaus. Orai dažnai keičiasi labai greitai. Nuo mėlyno dangaus iki audros su griaustiniu ir kruša neretai praeina vos kelios minutės. Žinoma, daugumą šių reiškinių galima nuspėti stebint tai, kas matoma iš palydovų ir ką fiksuoja meteorologiniai radarai – specializuotos tarnybos gali stebėti, kaip audros juda ir kur įvyksta iškrovos.
Atsargiai: per vasaros audras pirmieji žaibai gali trinktelėti gerokai anksčiau, nei užslinks debesys ar pasipils lietus.
Ar automobilis yra saugus prieglobstis nuo audros?
Viena aišku – per audrą geriau būti automobilyje nei lauke ar po medžiais. Beveik visi yra girdėję, kad automobilio kėbulas veikia kaip vadinamasis Faradėjaus narvas. Tai reiškia, kad metalinis (t. y. laidus) kėbulo rėmas veikia kaip elektrostatinis skydas, kuris apsaugo automobilio saloną nuo išorinių elektrinių laukų. Vaizdžiai tariant, krūvis „teka“ žemyn automobiliu. Žinoma, šis Faradėjaus narvas yra šiek tiek perdėtas – nes jei automobilis iš tiesų būtų tobulas Faradėjaus narvas, tuomet, pavyzdžiui, automobilio viduje nebūtų priimami mobiliojo telefono ar radijo signalai be išorinės antenos, o taip nėra.
Internete netrūksta filmukų, kuriuose automobiliai „apšaudomi“ dirbtiniais žaibais, sukurtais milžiniškomis ritėmis (transformatoriais) – bene populiariausią iš jų „Top Gear“ komanda įrašė Vokietijos mokslinių tyrimų institute, ir jame vaizduojama scena, kaip automobilis „apšaudomas“ sukurtu žaibu, o automobilyje sėdi vienas iš laidos vedėjų. Filmas baigiasi laimingai – žurnalistas iš automobilio išlipa nenukentėjęs, o automobilis po eksperimento veikia normaliai, jame sumontuota įranga veikia (tik trenkus „žaibui“ prietaisų skydelyje įsižiebia „Kalėdų eglutė“). Žinoma, automobilyje sėdinčiam žurnalistui nurodoma eksperimento metu, jei įmanoma, neliesti atvirų metalinių dalių, sujungtų su kūno „mase“.
Tačiau verta žinoti, kad šis laboratorijoje sukurtas „pseudožaibas“, nors ir atrodo įspūdingai, turi daug mažiau energijos nei tas, kurį gamta gali sukurti per perkūniją. Nors sunku rasti patikimų liudijimų apie žaibo aukas uždarame automobilyje ar orlaivyje su metaliniu kėbulu, nesunku rasti pavyzdžių, kai automobiliai ar orlaiviai buvo smarkiai apgadinti žaibo.
Automobilis (santykinai) saugus, priekaba – ne visada
Taigi, dar kartą pakartosiu, kad automobilio saloną nuo žaibo smūgio apsaugo metalinė laikančioji konstrukcija ir metalinis stogas arba bent jau tvirta metalinė apsauga nuo žaibo smūgio arba metalinė sulankstomo stogo laikančioji konstrukcija, nors pastaraisiais dviem atvejais sunku kalbėti apie patikimą apsaugą. Bet kuriuo atveju guminės padangos neapsaugo nuo žaibo nutrenkimo elektros srove – netrūksta užfiksuotų atvejų, kai į motociklininką ar keleivį atvirame automobilyje trenkė žaibas. Plastikinis stogas neapsaugo nuo žaibo smūgio. Nuo žaibo neapsaugo ir visiškai iš laminato, medžio ir faneros pagaminti vagonėliai, kurių viršuje nėra metalinės konstrukcijos, o tik metalinė važiuoklė.
Žaibo smūgis: kas gali sugesti automobilyje?
Tai, kad keleiviai yra pakankamai saugūs, jei jie nesiliečia prie atvirų metalinių dalių, kaip jau minėjome, nereiškia, kad ir pats automobilis yra visiškai apsaugotas nuo iškrovos. Žala gali būti įvairi.
Nors automobiliuose ir kartais lėktuvuose, į kuriuos trenkia žaibas, didžiąją dalį krūvio sulaiko metalinis apvalkalas, gali atsirasti ir nekontroliuojamų krūvio srautų, dėl kurių dažniausiai pažeidžiami elektroniniai komponentai – pusė problemos, jei tai radijo imtuvas, dar didesnė, jei sudega svarbūs valdikliai. Be abejo, ant kėbulo taip pat lieka žymių – nuo išdegintų dažų dėmių iki kartais net dūžtančių skylių skardoje ir išsilydžiusių ratlankių. Taip pat yra buvę atvejų, kai dėl greito įkaitimo, kai per stikle įtaisytus laidus praleidžiama stipri srovė, įskilo šildomi priekiniai stiklai.
Kiti audrą lydintys pavojai
Nėra labai blogai, jei žaibas trenkia į stovintį automobilį – tokiu atveju žala greičiausiai apsiribos materialine žala. Dar blogiau, jei tai atsitinka automobiliui važiuojant, nes žaibo smūgį lydi galingas, kurtinantis trenksmas ir akinantis blyksnis, dėl kurio gali būti prarasta transporto priemonės kontrolė.
Statistiškai didesnė rizika nei tiesioginis žaibo smūgis į automobilį yra audros metu ant automobilio užgriuvę medžiai arba automobilio valdymo praradimas manevruojant, kad išvengtumėte ant kelio gulinčių šakų. Taip pat rimta problema yra krušos, kuri dažnai lydi perkūnijas, padaryta žala.
O jei dėl audrą lydinčios liūties gatvės ima panašėti į upelius, atminkite, kad automobiliai nėra amfibijos – kuo naujesnis ir žemesnis modelis, tuo didesnė rizika, kad įvažiavus į gilų vandenį gali būti rimtai apgadintas. Jei variklis įsiurbia vandenį, viskas baigta. Karštas katalizatorius ir turbokompresorius, be kita ko, taip pat gali neatlaikyti šalto vandens, jau nekalbant apie visur esančią elektroniką.
Ką daryti, jei užklupo audra automobilyje?
- Geriau statykite automobilį vengdami aukštų vietų. Nesustokite po aukštais medžiais.
- Jei toliau važiuosite, turėtumėte tikėtis, kad bet kuriuo metu ant kelio gali nukristi medis arba pakelės stulpas. Patartina sumažinti greitį.
- Kabrioleto stogas turi būti uždarytas, net jei tik griaudėja, bet ne lyja. Jei automobilyje yra ištraukiama antena, būtų geriau, jei ji būtų paslėpta.
Ką daryti, jei audra užklupo jus kemperyje ar priekaboje?
- Per audrą venkite važiuoti kemperiu ar priekaba – tokios transporto priemonės (komplektai) yra ypač pažeidžiamos vėjo gūsių, kurie dažnai lydi audras.
- Skardos kėbulais dengtos transporto priemonės yra gana saugi pastogė keleiviams. Kemperiai ir priekabos su plastikiniais kėbulais gali turėti žaibolaidžius, bet ne visada.
- Jei ant automobilio stogo yra miegamoji palapinė, per audrą geriau jos nenaudoti.
- Jei stovyklaujame, atjungiame 230 V maitinimo laidą.
- Kemperiuose ir priekabose su plastikiniais kėbulais ieškome vietos kuo arčiau apatinio rėmo, o ne viršutinėje nišoje.
- Per audrą paslepiame palydovinę lėkštę.
