Vairavimas esant šlapiai ir lietingai dangai gali būti sudėtingas, o akvaplanavimas (akvaplaningas) yra vienas iš galimų pavojų, su kuriais gali susidurti vairuotojai. Labai svarbu suteikti žinių apie šį reiškinį, kad užtikrintumėte savo ir keleivių saugumą.
Kas yra automobilio akvaplanavimas (akvaplaningas)?
Automobilių akvaplanavimas (akvaplaningas), dar vadinamas hidroplanavimu, atsiranda, kai tarp automobilio padangų ir kelio dangos susidaro vandens sluoksnis. Dėl to prarandamas sukibimas su kelio danga, todėl vairuotojas praranda automobilio vairavimo ir stabdymo kontrolę.
Kaip atsiranda akvaplanavimas?
Akvaplanavimas paprastai įvyksta, kai transporto priemonės padangos negali pakankamai greitai išstumti ant kelio paviršiaus esančio vandens. Vandens slėgis priešais padangą priverčia vandens pleištą po ja ir pakelia padangą nuo kelio. Dėl šio kontakto su kelio paviršiumi trūkumo prarandamas automobilio valdymas.
Akvaplanavimą lemiantys veiksniai
Prie akvaplanavimo atsiradimo prisideda įvairūs veiksniai, pvz:
- Greitis: Važiuojant dideliu greičiu padidėja akvaplanavimo rizika.
- Padangų protektoriaus gylis: Dėl susidėvėjusių padangų, kurių protektoriaus gylis yra nepakankamas, akvaplanavimo tikimybė yra didesnė.
- Vandens gylis: Didesnę riziką kelia gilesni vandens telkiniai kelyje.
- Padangų slėgis: Nepakankamai pripūstos padangos yra jautresnės akvaplanavimui.
Akvaplanavimo požymių atpažinimas
Labai svarbu atpažinti akvaplanavimo požymius:
- Vairavimo kontrolės praradimas.
- Sumažėjusi reakcija stabdant.
- Plūduriavimo arba dreifavimo pojūtis.
Akvaplanavimo pavojai
Akvaplanavimas gali būti labai pavojingas, nes gali sukelti avarijas ir susidūrimus. Kiekvienam vairuotojui būtina suprasti su ja susijusią riziką.
Patarimai, kaip išvengti akvaplanavimo
Išvengti akvaplanavimo galima laikantis šių patarimų:
- Tinkamų padangų pasirinkimas: Investuokite į kokybiškas padangas, skirtas važiuoti šlapia danga. Ieškokite padangų su giliu protektoriumi ir puikiomis vandens sklaidos savybėmis.
- Tinkamo padangų protektoriaus gylio palaikymas: Reguliariai tikrinkite padangų protektoriaus gylį ir pakeiskite jas, kai nusidėvi. Tinkamas protektoriaus gylis labai svarbus vandens sklaidai.
- Greičio mažinimas esant šlapiai dangai: Važiuokite saugiu ir sumažintu greičiu, kai kelio sąlygos šlapios arba lietingos. Mažesnis greitis leidžia geriau valdyti automobilį.
- Staigių judesių vengimas: Venkite staigių ir staigių judesių, pavyzdžiui, greito vairavimo ar staigaus stabdymo, dėl kurių galite prarasti kontrolę.
- Saugaus atstumo laikymasis: Išlaikykite saugų atstumą iki priešais važiuojančios transporto priemonės, kad turėtumėte daugiau laiko reaguoti.
- Tinkamas padangų pripūtimas: Įsitikinkite, kad jūsų padangos yra tinkamai pripūstos pagal gamintojo specifikacijas. Nepakankamai pripūstos padangos yra labiau linkusios į akvaplanavimą.
Akvaplanavimas: Mitai ir faktai
Išsklaidykime kai kuriuos paplitusius mitus apie akvaplanavimą ir pakeiskime juos faktais, kurie gali padėti išlikti saugiems kelyje.
- Mitas: Hidroplanavimas pasitaiko tik važiuojant dideliu greičiu.
Faktas: Hidroplanavimas gali atsirasti važiuojant įvairiu greičiu, ne tik dideliu greičiu. Nors tai dažniau nutinka važiuojant greitai ir esant šlapiai kelio dangai, net ir važiuojant mažesniu greičiu, jei vanduo ant kelio yra pakankamai gilus, hidroplanavimas vis tiek gali įvykti. - Mitas: su naujomis padangomis hidroplanavimas neįmanomas.
Faktas: Nors turint geras padangas su pakankamu protektoriaus gyliu galima sumažinti hidroplanavimo riziką, jis vis tiek gali įvykti ir su naujomis padangomis, jei kelio sąlygos labai šlapios arba jei padangos netinkamai pripūstos. - Mitas: Visos transporto priemonės hidroplaniruoja vienodai.
Faktas: Skirtingos transporto priemonės gali hidroplaniruoti skirtingai dėl tokių veiksnių kaip padangų dydis, svorio pasiskirstymas ir padangų būklė. Labai svarbu žinoti savo transporto priemonės valdymo savybes esant šlapiai kelio dangai. - Mitas: negalima išvengti hidroplanavimo.
Faktas: Nors hidroplanavimo rizikos visiškai pašalinti negalite, galite imtis prevencinių priemonių. Šios priemonės apima tinkamą padangų oro slėgį, padangų sukimąsi ir keitimą pagal poreikį, saugų ir kelio sąlygoms tinkamą greitį. - Mitas: vairuojant prieš slydimą visada išvengsite hidroplanavimo avarijos.
Faktas: Vairavimas į slydimą gali padėti atgauti kontrolę įvykus hidroplanavimui, tačiau tai nėra garantuotas sprendimas. Geriausia vengti staigių manevrų, švelniai atleisti akceleratoriaus pedalą ir leisti automobiliui palaipsniui lėtėti, kol atgausite kontrolę. - Mitas: Hidroplanavimas pasitaiko tik lietingomis dienomis.
Faktas: Nors hidroplanavimas labiau tikėtinas per stiprų lietų, jis gali įvykti ir keliuose, kurie atrodo šlapi dėl tokių veiksnių, kaip lengvas lietus, šlapdriba ar alyvos likučiai, susimaišę su vandeniu. - Mitas: Hidroplanavimas negali sukelti avarijų.
Faktas: Dėl hidroplanavimo gali įvykti eismo įvykiai, įskaitant kontrolės praradimą, susidūrimus arba transporto priemonių nuvažiavimą nuo kelio. Tai didelė saugumo problema, todėl vairuotojai turėtų į ją žiūrėti rimtai.
Apibendrinant galima teigti, kad suprasti automobilio akvaplanavimą yra gyvybiškai svarbu kiekvienam vairuotojui. Laikydamiesi šiame vadove aprašytų prevencinių priemonių ir žinodami veiksnius, lemiančius akvaplanavimą, galite gerokai sumažinti riziką susidurti su šia pavojinga situacija.
