Kartais pasitaiko, kad į sistemą reikia įpilti aušinimo skysčio, kai jo nepakanka. Tada susiduriame su spalvos problema. Taip, spalva, nes aušinimo skysčiai būna įvairių spalvų, ir daugelis vairuotojų įsitikinę, kad tai svarbu. Net gamintojai tai rašo ant dėžučių. Kas su tuo susiję ir kaip su jų maišymu?
Pradėkime nuo pagrindinių dalykų, t. y. nuo aušinimo skysčio užduoties, tačiau, norėdami tai geriau suprasti, palyginkite aušinimo skystį su vandeniu, net demineralizuotu vandeniu, kuris teoriškai lygiai taip pat gerai aušina automobilį, tačiau nenaudojamas.
Pagrindinė aušinimo skysčio užduotis, be aušinimo, yra apsaugoti nuo užšalimo, kavitacijos ir korozijos. To visiškai neįmanoma padaryti naudojant tik vandenį. Be to, aušinimo skystis, ypač jei naudojamas pagal automobilio gamintojo rekomendacijas, užtikrina visišką suderinamumą su medžiagomis, su kuriomis jis liečiasi. Nesvarbu, ar tai būtų metalai, iš kurių pagaminta aušinimo sistema, ar sandarikliai, su kuriais liečiasi skystis.
Be to, aušinimo skystis apsaugo nuo putojimo, nuosėdų susidarymo ir padidina virimo temperatūrą, todėl praktiškai jis yra veiksmingesnis aušinimo skystis nei grynas vanduo.
Ar svarbi spalva maišant skysčius?
Aušinimo skysčiai paprastai būna rausvos, raudonos, žalios, žalios, mėlynos arba geltonos spalvos (ypač koncentratai) arba net bespalviai.
Aušinimo skysčius pagal sudėtį skirstome į:
- IAT (Inorganic Acid Technology)
- OAT (Organic Acid Technology)
- HOAT (Hybrid Organic Acid Technology)
- NOAT (Nitrated Organic Acid Technology)
- POAT (Poliorganic Acid Technology)
IAT yra pasenusi technologija, praktiškai nebenaudojama. OAT yra be silikatų technologija, jau naudojama šiuolaikinėse transporto priemonėse, o HAOT yra naujausia hibridinė technologija, sujungianti IAT ir OAT aušinimo skysčių privalumus. Kita vertus, NOAT ir POAT Europos rinkoje praktiškai nėra, tačiau paprastai tai rūgščių pagrindu pagaminti skysčiai, kurių galiojimo laikas yra ilgesnis.
Taip pat yra „Volkswagen“ sukurtas padalinys (nuo G11 iki G13), priklausomai nuo automobilio senumo. Iš esmės čia yra spalvinis suskirstymas, bet tai yra „Volkswagen“. O kaip dėl kitų markių?
Svarbus yra skirstymas į IAT, OAT ir HOAT. Galioja taisyklė, kad IAT ir OAT skysčių maišyti negalima, tačiau jei gamintojas rekomenduoja IAT skystį, galima įpilti OAT, bet ne atvirkščiai. Tačiau HAOT aušinimo skystį paprastai galima maišyti su IAT ir OAT skysčiais, nors tada gaunamas prastesnės kokybės skystis.
Tačiau ir šiuo atveju reikia būti atsargiems, nes nors į sistemą, kurioje turėtų būti naudojamas IAT arba OAT, įpiltas HOAT nekenkia, atvirkščiai – gali (bet neprivalo) pakenkti. Jei automobiliui rekomenduojama naudoti HOAT, jo reikėtų dėti į sistemą, kurioje turėtų būti naudojamas IAT arba OAT, nors OAT pridėjimas sistemai nepakenks.
Aušinimo skysčio spalva yra svarbi vienam skysčio gamintojui. Jei gamintojas A naudoja žalią, raudoną ir mėlyną skystį, jie skiriasi. Tačiau nebūtinai rausvas A gamintojo skystis yra tos pačios rūšies B gamintojo skystis. Grynai hipotetiškai gali būti net taip, kad raudonas A gamintojo skystis yra rausvas B gamintojo skystis.
Kokio skysčio pridėti, jei reikia?
Paprastai į automobilio aušinimo sistemą įpilant aušinimo skysčio geriausia naudoti gamintojo rekomenduojamą skystį. Jei nežinote, koks yra gamintojo rekomenduojamas skystis, arba neturite galimybės juo naudotis, turėtumėte pirkti skystį, ant kurio aiškiai parašyta, kad jis maišosi su visų tipų skysčiais. Kartais gamintojai paprasčiausiai rašo, kad jis maišosi su visomis spalvomis, nors spalva iš tikrųjų nėra svarbi.
Tačiau reikėtų nepamiršti, kad papildant kitą skystį nei aušinimo sistemoje esantis skystis visada šiek tiek (gana nežymiai) pažeidžiama skysčio struktūra ir pablogėja jo savybės. Tiesa, aušinimo skystis nėra toks svarbus skystis kaip, pavyzdžiui, variklio alyva, tačiau jis gana panašus.
Visada turėtume naudoti variklio tipui rekomenduojamą skystį. Jei jau maišome, verta apsvarstyti galimybę netrukus pakeisti visą skystį ir sistemą pildyti tik tinkamu.
