Kada paskutinį kartą pildėte aušinimo skystį ir iš karto pagalvojote apie galvutės tarpinę? Kas bent kartą girdėjo šią diagnozę, žino, kokia nemaloni ji skamba. Bet realybėje tai – nei dažniausia, nei pati pirmoji priežastis, kurios verta ieškoti. Šiuolaikinio automobilio aušinimo sistemą sudaro daugybė mazgų, o nuotėkis gali atsirasti praktiškai bet kuriame iš jų – dažnai ten, kur pažiūrėti pirmiausia niekam nešauna į galvą.
Guminės žarnos ir gnybtai
Su laiku žarnos sensta, sukietėja ir praranda sandarumą. Dažniausiai tokį nuotėkį nesunku pastebėti, o keitimas paprastas. Bet kartais, norint pasiekti pažeistą vietą, reikia išmontuoti nemažai kitų dalių, o kartais – net patį variklį.
Radiatorius ir aušinimo skysčio siurblys
Mechaniniai pažeidimai, korozija ar nesandarumas aliuminio ir plastiko sujungimo vietoje gali sukelti pamažu augantį nuotėkį – jį paprastai išduoda būdingos dėmės ant radiatoriaus ar po automobiliu. Siurblys dažnai turi kontrolinę angą, per kurią, susidėvėjus sandarikliui, pradeda sunktis skystis. Kai kuriuose varikliuose siurblio keitimas paprastas, kituose – reikalauja išardyti visą laiko pavaros mechanizmą.
Kompensacinis bakelis, kamštelis, termostato korpusas
Plastikas su laiku trūkinėja, o netvarkingas kamštelis gali nebeišlaikyti reikiamo slėgio sistemoje – šaltam varikliui nieko nesimato, nuotėkis atsiranda tik pakilus slėgiui. Plastikiniai termostato korpusai – dažnas nuotėkio šaltinis šiuolaikiniuose automobiliuose; skystis gali sunktis pro įtrūkimus ar susidėvėjusius sandariklius.
EGR aušintuvas – reta, bet pavojinga priežastis
Populiaru šiuolaikiniuose dyzeliniuose varikliuose: skystis gali patekti į išmetimo sistemą be jokių matomų nuotėkio pėdsakų iš išorės. Tai viena pavojingiausių vietų – žinomi atvejai, kai skysčio nuotėkis „BMW“ EGR aušintuve baigėsi automobilio užsiliepsnojimu.
Šildytuvas, alyvos aušintuvas, vandeninis intercooleris
Nuotėkis šildytuve pasireiškia salone – aprasoję stiklai, drėgni kilimėliai, saldokas kvapas. Remontas dažnai brangus, nes reikia išmontuoti prietaisų skydelį – ir ne kiekvienas mechanikas noriai to imasi. Alyvos aušintuve skystis gali maišytis su alyva abiem kryptimis – iš pirmo žvilgsnio tai atrodo lygiai taip pat kaip galvutės tarpinės gedimas. Vandeninis intercooleris – dar viena paslėpta aušinimo sistemos dalis giliai variklio skyriuje, kurioje nuotėkį rasti sunku, nes skystis dažnai greitai išgaruoja.
Galvutės tarpinė ir įtrūkęs blokas
Pati žinomiausia, bet toli gražu ne dažniausia nuotėkio priežastis. Simptomai – variklio perkaitimas, kylantis slėgis aušinimo sistemoje, balti dūmai iš išmetimo vamzdžio ar skystis alyvoje. Retesnė, bet rimčiausia priežastis – įtrūkęs blokas ar cilindro įvorė. Tai dažnai pirmasis požymis „Ford“ 1,5 l „EcoBoost“ varikliuose, rečiau – perkaitusiuose „Volvo“ ar „Toyota“ 2,0/2,2 D-4D (AD šeimos) dyzeliniuose. Tokiu atveju skystis gali patekti į alyvą arba tiesiai į degimo kamerą, o remontas dažniausiai baigiasi variklio keitimu arba rimta bloko modernizacija.
Ką daryti pastebėjus mažėjantį lygį
Lietuvos servisuose paprastas aušinimo skysčio keitimas kainuoja nuo 58 eurų, tuo tarpu galvutės tarpinės remontas prasideda nuo kelių šimtų eurų. Jei skystį papildote kas kelis mėnesius – tai jau ne atsitiktinumas, o nuotėkis, kurį reikia surasti. Tikrinkite žarnas, radiatorių ir jungtis ne tik vizualiai – šaltam varikliui daug nuotėkių tiesiog nesimato, jie atsiranda tik pakilus slėgiui sistemoje. Kas bent kartą atidėliojo diagnostiką, tikėdamasis, kad „gal savaime praeis“ – dažniausiai vėliau moka gerokai daugiau, nei būtų kainavusi savalaikė patikra.
