Vasaros atostogos, kelias per Alpes, termometras rodo 35 laipsnius, o priekyje – kelių kilometrų kamštis, kuris beveik nejuda. Būtent tokiomis sąlygomis automatinė pavarų dėžė kaista labiausiai – ir būtent tada dauguma vairuotojų daro klaidą, apie kurią net nesusimąsto. Blogiausia, kad ją dažnai lemia patarimas, kuris kitomis aplinkybėmis yra visiškai teisingas.
Kodėl karštis dėžei pavojingiausias
Automatinės pavarų dėžės tikrasis priešas – ne kilometrai, o temperatūra. Normali ATF alyvos temperatūra svyruoja nuo 65 iki 95 laipsnių, ideali – iki 90. Kai ji viršija 120 laipsnių, skystis pradeda irti, o pasiekus 150 gali perdegti riebokšliai ir sankabų plokštelės – ir visa dėžė gali būti sugadinta vos per kelis tūkstančius kilometrų.
Problema ta, kad automobiliui stovint vietoje, per dėžės aušintuvą nebeteka oras, o hidrotransformatorius, kol pavara įjungta, toliau maišo alyvą ir gamina šilumą. Prie 35 laipsnių lauko temperatūros ir įjungto kondicionieriaus aušinimo sistema jau dirba ties riba.
Ką dauguma daro ne taip
Kamštyje dažniausiai pasitaiko dvi klaidos. Pirmoji – nuolatinis „šliaužimas“: pavažiavus metrą, stabdis, vėl akceleratorius, ir taip šimtus kartų. Kiekvienas toks pajudėjimas verčia hidrotransformatorių slysti, o slydimas – didžiausias šilumos šaltinis visoje dėžėje.
Antra klaida subtilesnė. Daugelis girdėjo teisingą patarimą: „prie šviesoforo laikyk „D“ ir stabdį, nekaitaliok į „N“.“ Trumpam sustojus tai iš tiesų teisinga – perjungus į „N“ krinta alyvos slėgis ir pablogėja tepimas. Bet ar ta pati taisyklė galioja ir kelių minučių stovėjimui kalnų kamštyje per kaitrą?
Kur „visada D“ taisyklė apsiverčia
Ne. Ir čia slypi tai, ko dažniausiai nutylima. „N“ režimas automatinėje dėžėje egzistuoja būtent tam, kad ilgo stovėjimo metu, ypač karštu oru, būtų galima išvengti perkaitimo. Kai stovite ne kelias sekundes, o kelias minutes ar ilgiau, laikyti „D“ su įjungta pavara ir nuspaustu stabdžiu reiškia, kad hidrotransformatorius visą tą laiką neša apkrovą ir kaitina alyvą be jokio aušinimo.
Todėl ilgame, beveik nejudančiame kamštyje teisingas sprendimas kitoks: įjunkite stovėjimo stabdį ir perjunkite dėžę į „N“. Taip hidrotransformatorius atsileidžia, o alyva kaista lėčiau. Kai eismas pajuda – sustabdykite automobilį stabdžiu, perjunkite atgal į „D“ ir važiuokite. Svarbu tik nekaitalioti „D–N–D“ kas kelias sekundes; tai taikoma tik realiai ilgam stovėjimui.
Kalnų kelyje ant nuolydžio stovėjimo stabdys čia dvigubai svarbus – jis, o ne dėžės „P“ ar laikomas kojos stabdys, turi laikyti automobilį vietoje.
Ko dar nedaryti karštame kamštyje
- Nespauskite stabdžio ir akceleratoriaus vienu metu, kad „prilaikytumėte“ automobilį įkalnėje – tai vienas greičiausių būdų perkaitinti dėžę
- Nekaitaliokite nuolat pavarų „D–N–D“ trumpų sustojimų metu
- Jei temperatūros indikatorius kyla, o automobilis turi dėžės perkaitimo įspėjimą – nelaukite; saugiai sustokite ir leiskite sistemai atvėsti, o ne „prastumkite“ toliau
- Jei kamštis užsitęsė, o variklis kaista – trumpam išjungtas kondicionierius sumažina bendrą aušinimo sistemos apkrovą
Kas bent kartą stovėjo valandą įkaitusiame serpantino kamštyje su pilna bagažine – žino, kad dėžė tuo metu dirba sunkiau nei visą likusią kelionę…
Ką verta įsiminti
Taisyklė „prie šviesoforo laikyk „D“ galioja trumpiems sustojimams. Ilgame kamštyje per didelį karštį ji apsiverčia: stovėjimo stabdys ir „N“ apsaugo dėžę geriau nei minutėmis laikoma įjungta pavara. O jei dažnai keliaujate į kalnuotus kraštus ar velkate priekabą – verta apsvarstyti papildomo dėžės aušintuvo montavimą, nes vienas perkaitimas gali kainuoti tūkstančius.
