Vairuotojas paliko automobilį keisti stabdžių kaladėlių. Skambutis iš serviso atėjo, kai darbai jau buvo baigti. Sąskaitoje atsirado dar keturios eilutės, kurių niekas nederino. Tokios autoservisų gudrybės ne visada yra sukčiavimas tiesiogine prasme – dažnai užtenka neaiškaus susitarimo, kurio kaina klientui paaiškėja tik prie kasos.
Spalį servisuose eilės: žieminės padangos, pasiruošimas šalčiams, rudens apžiūros. Kai meistrai skuba, o klientas nori kuo greičiau atgauti automobilį, susitarimai „žodžiu“ tampa taisykle, o ne išimtimi. Būtent tada verta žinoti, kur slypi spąstai ir ką apie tai yra pasakę Lietuvos teismai.
Šešios vietos, kur sąskaita išauga
Lenkų portalas „Interia“ išskiria kelis pasikartojančius scenarijus. Nė vienas jų nėra egzotiškas:
- dar tinkamų detalių keitimas be jokio įrodymo, kad jos susidėvėjusios;
- papildomi darbai, apie kuriuos pranešama tik atsiimant automobilį;
- darbas be rašytinės sąmatos, kai į sąskaitą lengvai „įkrenta“ smulkūs mokesčiai;
- tyčinis vilkinimas, kuris spaudžia sutikti su papildomais pasiūlymais;
- dvigubas apmokestinimas, kai atskira eilute įrašomas darbas, kuris yra pagrindinio remonto dalis;
- remonto metu padaryta ir nutylėta žala kėbului ar salonui.
Kas yra atsiėmęs automobilį ir išgirdęs „dar šį tą pakeitėm“ – tas supranta. Tokiu momentu automobilis jau suremontuotas, senos detalės išmestos, o ginčytis tenka tik savo žodžiu prieš meistro žodį. Telefonu viskas skamba paprastai. Sąskaitoje – nebe.
Ką pasakote priimant automobilį – svarbiau, nei atrodo
Mažai kas žino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas automobilio remonto ginčą yra išnagrinėjęs labai detaliai. 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje (byla Nr. e3K-3-350-969/2020) teismas konstatavo: jei servisas yra verslininkas, o automobilis naudojamas asmeniniams poreikiams, remonto sutartis laikoma vartojimo rangos sutartimi. Vadinasi, klientas ginamas kaip vartotojas.
Svarbiausia nutarties dalis – apie serviso pareigą informuoti. Jei klientas pats nurodo, ką keisti, pavyzdžiui, valdymo bloką, meistro pareiga siauresnė. Jei apibūdinamas tik simptomas, tarkime, kad pavarų dėžė neperjungia pavarų, servisas privalo nustatyti priežastį, informuoti apie riziką ir suderinti darbų sąrašą su klientu. Išeina paradoksas: kuo tiksliau klientas pats „diagnozuoja“, tuo mažiau atsakomybės lieka meistrui. Ar tikrai verta servisui diktuoti, ką keisti?
Kai gedimas grįžta po kelių dienų
Toje byloje problema atsinaujino vos po trijų dienų. Teismas nurodė, kad tokiu atveju preziumuojama, jog remontas atliktas netinkamai arba liko priežasčių, kurias buvo galima nustatyti standartiniais diagnostikos metodais. Įrodinėti priešingai turi servisas. Šios prezumpcijos jis nepaneigė, todėl vartotojo reikalavimas grąžinti pinigus už dalį darbų pripažintas pagrįstu.
Trys popieriai prieš autoservisų gudrybes
Pirmas – rašytinis užsakymas arba sąmata. Sutarkite viršutinę sumą ir sąlygą, kad papildomi darbai atliekami tik jums patvirtinus. Užtenka el. laiško ar SMS. Ne vieno serviso standartinėse remonto sąlygose ir taip parašyta, kad papildomi darbai ar detalės į paraišką įrašomi tik šalims susitarus, tad tokio patvirtinimo prašyti nėra nei keista, nei nemandagu.
Antras – priėmimo aktas ir nuotraukos. Prieš paliekant automobilį nufotografuokite kėbulą iš visų pusių, saloną ir ridos rodmenį. Atsiimdami apžiūrėkite automobilį lauke, dienos šviesoje, o ne prieblandoje prie bokso vartų, nes įbrėžimą, pastebėtą tik namuose, įrodyti jau beveik neįmanoma.
Trečias – detali sąskaita ir senos detalės. Paprašykite darbų išklotinės: kiek valandų, už kokį įkainį, kokios dalys. Nuimtas detales prašykite grąžinti arba bent parodyti. Ir perskaitykite standartines sąlygas, kurias pasirašote. Minėtoje LAT byloje sąlyga, kad garantija nesuteikiama, jei naudotos nenaujos ar neoriginalios detalės, pripažinta negaliojančia, nes ji sukūrė ryškų šalių teisių ir pareigų disbalansą vartotojo nenaudai.
Galima nieko to nedaryti. Galima ir sąskaitos neskaityti.
Kai sąskaita jau išrašyta
Jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, Civilinio kodekso 6.665 straipsnis leidžia užsakovui reikalauti, be kita ko, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Pirmas žingsnis – rašytinė pretenzija pačiam servisui. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą paslaugos teikėjas į ją turi atsakyti per 14 dienų.
Negavus atsakymo arba jei jis netenkina, galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Ginčus ji nagrinėja nemokamai, ne teisme. Prie prašymo pridedamas serviso atsakymas, o jei jo negauta – jūsų pretenzijos kopija. VVTAT atstovas Arvydas Naina dar 2016 m. „Kauno dienai“ aiškino, kad jei gedimas pasireiškia per pusmetį, darbų tinkamumą turi įrodyti paslaugos teikėjas, o vėliau nekokybišką paslaugą įrodinėti tenka klientui.
Redakcijos vertinimu, šios nutarties esmė turėtų būti žinoma kiekvienam vairuotojui: žodžiai prie priėmimo stalo turi teisinę reikšmę, net jei tuo metu atrodo, kad tai tik pokalbis. Vairuotojui iš pradžios istorijos būtų užtekę vieno SMS su viršutine suma ir prašymu paskambinti prieš papildomus darbus. Prieš kitą vizitą servise padarykite tris dalykus: gedimą apibūdinkite simptomu, o ne diagnoze, gaukite rašytinę sąmatą su viršutine riba ir nufotografuokite automobilį dar prie serviso vartų.
