„Tai perdėta” – taip apie socialiniuose tinkluose plintantį metodą atsiliepė Tyleris Wesley, apie dvidešimt metų automobilius tvarkantis mechanikas. Įprastas alyvos keitimas laikomas viena paprasčiausių techninės priežiūros procedūrų: sušildyti variklį, išleisti seną alyvą, pakeisti filtrą, įpilti šviežios. Vadinamasis „japoniškas alyvos keitimas” šį procesą paverčia trigubai ilgesniu ir gerokai brangesniu.
Kaip atrodo pati procedūra
Metodas prasideda dar prieš išleidžiant seną alyvą: į jau sušildytą variklį papildomai įpilamas maždaug vieno litro kiekis šviežios alyvos – tai apytiksliai atitinka amerikietišką kvortos matą, kuriuo procedūra aprašoma originaliuose šaltiniuose. Automobiliu tada kurį laiką važiuojama, kad naujoji alyva susimaišytų su sena – šalininkų teigimu, švieži plovimo priedai padeda pakelti dalį nuosėdų ir teršalų.
Tada visa alyva visiškai išleidžiama, sumontuojamas naujas filtras, o variklis visiškai užpildomas šviežia alyva. Bet procedūra tuo nesibaigia – automobiliu vėl važiuojama apie 15–20 minučių, po to ką tik įpilta alyva antrą kartą visiškai išleidžiama. Sumontuojamas jau antras naujas filtras, ir sistema trečią kartą užpildoma šviežia alyva – šįkart galutinai.
Ką apie tai sako pats mechanikas
Wesley schemą pavadino perdėta, tačiau pripažino, kad atskiri jos principai turi techninę logiką – šilta alyva iš tikrųjų geriau nuteka nuo variklio dalių, o šiuolaikinės alyvos turi plovimo ir dispergavimo priedų. Bet ar tai reiškia, kad procedūra iš tikrųjų veikia geriau nei įprastas keitimas? Įrodymų, kad tai standartinė praktika Japonijoje, rasti sunku. Nei „Toyota”, nei kitų japonų gamintojų oficialūs techninės priežiūros reglamentai nerekomenduoja atlikti dviejų pilnų keitimų iš eilės.
Kur slypi rizika
Atskiras klausimas – papildomo litro alyvos pylimas į jau pilną variklį. „Toyota” tiesiogiai perspėja neviršyti maksimalios žymos ant matuoklio, nes alyvos perteklius gali neigiamai paveikti agregato darbą – padidėjęs slėgis karteryje, putojimas ir prastesnis tepimas alkūniniam velenui besisukant.
Yra ir agresyvaus valymo rizika. Jei variklio viduje jau susikaupęs storas šlamo sluoksnis, greitas didelių nuosėdų gabalų atplyšimas gali užkimšti alyvos siurblio įsiurbimo angą ar kanalus – ypač senesniuose ar ilgai neprižiūrėtuose varikliuose. Tokiu atveju „valymo” procedūra gali sukelti būtent tą gedimą, kurio ja bandoma išvengti.
Ką tai reikštų Lietuvoje
Trigubas alyvos keitimas su dviem naujais filtrais Lietuvos servise kainuotų kelis kartus daugiau nei standartinis keitimas, kuris paprastai atsieina 50–80 eurų su filtru. Tai reiškia papildomą alyvos ir dar vieno filtro sąnaudą, plius du kartus ilgesnį darbo laiką – vien dėl neaiškios naudos, kurios gamintojas net nemini savo reglamentuose. Nė vienas Lietuvoje veikiantis oficialus atstovas tokios dvigubo keitimo procedūros nesiūlo ir garantijos jai neteikia.
Jei tikslas – tiesiog švaresnė alyva ir mažiau nuosėdų, yra žymiai paprastesnis ir patikrintas kelias: laikytis gamintojo nurodyto keitimo intervalo, o važinėjant daugiausia trumpais miesto maršrutais – jį net sutrumpinti. Su kiekvienu alyvos keitimu visada keisti ir filtrą – tai kur kas pigesnė investicija, apsauganti nuo brangaus remonto.
Verta prisiminti, ką tai reiškia iš tikrųjų
„Japoniškas” pavadinimas čia veikia labiau kaip rinkodara, ne kaip faktas… panašiai kaip daugelis internete plintančių „senovinių” ar „ekspertų” gudrybių, kurių tikrasis šaltinis lieka neaiškus. Mechanikas metodo vienareikšmiškai nepavadino nei teisingu, nei klaidingu ir pasiūlė patikrinti jį eksperimentiškai, lyginant alyvos būklę po kiekvieno etapo.
Svarbiausia išvada lieka ta pati: populiaraus internetinio ritualo nevertėtų painioti” su oficialiu japonų automobilių gamintojų reglamentu. Prieš bandant bet kokį eksperimentinį metodą su savo varikliu, verta pirmiausia atsiversti gamintojo techninės priežiūros knygelę – ir palyginti, ką iš tikrųjų rekomenduoja tie patys japonų gamintojai, kurių vardu procedūra pavadinta.
