Važiuojant žiemą dažnai susiduriama su įprasta situacija: automobilis įstringa sniege ar pažliugusiame sniegu, ratai prasisuka, variklis ūžia, o vairuotojas instinktyviai stipriau spaudžia akceleratorių. Nors šis metodas kartais gali veikti su mechanine pavarų dėže, jis gali būti labai žalingas automobiliams su automatine pavarų dėže.
Kodėl greitėjimas pablogina situaciją
Kai ratai agresyviai sukasi ant sniego ar ledo, trintis sparčiai didėja. Paviršius po padanga tirpsta, virsta vandeniu ir iš karto vėl užšąla į lygų ledo sluoksnį. Kuo stipriau spaudžiamas akceleratorius, tuo gilesnė ir slidesnė tampa duobė.
Užuot įgijusi sukibimą, transporto priemonė efektyviai poliruoja ledą po savo ratais. Dygliuotos padangos gali netgi giliau įkasti automobilį, todėl kiekviena ratų prasiskverbimo sekundė apsunkina išvažiavimą iš kelio.
Paslėptas pavojus transmisijos viduje
Daugumoje lengvųjų automobilių naudojamas atviras diferencialas. Jo paskirtis – leisti ratams suktis skirtingu greičiu posūkiuose. Tačiau įstrigusioje situacijoje ši konstrukcija tampa silpnybe.
Vienas ratas gali nejudėti, o kitas suktis labai dideliu greičiu. Diferencialo vidinės pavaros yra priverstos suktis esant didelei apkrovai, todėl susidaro didelė kaitra. Tepimas greitai susidėvi, o komponentai gali užstrigti arba sulūžti.
Sunkiais atvejais diferencialo korpusas gali įtrūkti, dėl to gali nutekėti alyva ir įvykti katastrofiškas transmisijos gedimas.
Smūginės apkrovos, kurios sulūžta varančiuosius velenus
Kita kritinė rizika kyla, kai laisvai besisukantis ratas staiga atgauna sukibimą. Besisukanti pavaros masė beveik akimirksniu sustoja, perduodama stiprų smūgį per varančiuosius ir transmisijos velenus.
Ši staigi apkrova gali pažeisti griovelius, nutrūkti pusašius arba sugadinti CVT diržus. Nuolat kintamos transmisijos yra ypač pažeidžiamos, nes diržo ir skriemulio paviršiai gali būti pažeisti beveik akimirksniu.
Sukimo momento keitiklio perkaitimas
Įprastose automatinėse transmisijose sukimo momento keitiklis pakeičia sankabą. Kai automobilis stovi ir variklis įjungtas, energija paverčiama šiluma, o ne judesiu.
Transmisijos skystis (ATF) greitai perkaista. Trinties medžiagos pradeda degti ir išskiria daleles, kurios užkemša vožtuvų korpusą. Dažnai transmisijos gedimas įvyksta po kelių savaičių, ilgai po to, kai automobilis išlaisvinamas iš sniego.
Kaip saugiai išlipti iš sniego su automatine pavarų dėže
Jei jūsų transporto priemonė įstringa, svarbiausias žingsnis yra nustoti staigiai greitėti. Būtini ramūs, kontroliuojami judesiai.
Naudokite švelnų supimą: lengvai paspauskite akceleratorių, kad šiek tiek pajudėtumėte į priekį, stabdykite, kad visiškai sustotumėte, perjunkite į atbulinę pavarą ir pakartokite. Prieš perjungdami iš važiavimo į atbulinę pavarą, visada įsitikinkite, kad ratai visiškai sustojo.
Jei automobilis tiesiog įstrigo puriame sniege, išjunkite stabilumo kontrolę. Tačiau vėl įjunkite jį, jei vienas ratas pakeltas, nes daugelis sistemų gali imituoti riboto praslydimo diferencialą stabdydamos prasisukantį ratą.
Sumažinus padangų slėgį, galima žymiai padidinti sąlyčio plotą ir pagerinti sukibimą. Po varomaisiais ratais naudokite kilimėlius, smėlį arba sugeriančias medžiagas, kad pagerintumėte sukibimą.
Jei įmanoma, įjunkite žiemos režimą arba rankinį pavarų pasirinkimą, kad išvengtumėte nepageidaujamo perjungimo į aukštesnę pavarą ir sumažintumėte sukimo momento šuolius.
Agresyvus akceleratoriaus pedalo paspaudimas, kai automobilis užstrigęs su automatine pavarų dėže, gali atrodyti intuityvus, tačiau tai vienas greičiausių būdų padaryti brangią žalą. Automatinės pavarų dėžės sugenda tyliai ir dažnai ilgai po pradinės klaidos.
Kontroliuojami veiksmai, kantrybė ir teisingi metodai yra raktas į automobilio išlaisvinimą nesugadinant jo transmisijos. Ar kada nors patyrėte transmisijos problemų po vairavimo žiemą?
