Karštą rugpjūčio rytą įsėdate į saulėje kaitintą automobilį, užvedate variklį ir tuoj pat, refleksyviai, spaudžiate kondicionieriaus mygtuką. Variklis dar nespėjo nė sekundės pastovėti tuščiąja eiga, o kompresorius jau įsijungia ir prisijungia prie jo darbo. Ar tokia sekundės dalis apskritai turi reikšmės? Mechanikai sako – taip, ypač senesniuose automobiliuose.
Kodėl kondicionierius apkrauna variklį
Kondicionieriaus kompresorius varomas tiesiogiai nuo variklio – per diržą arba elektromagnetinę sankabą. Įjungus sistemą, sankaba prijungia kompresorių prie besisukančio veleno, ir variklis turi atiduoti dalį savo galios šiam mechanizmui. Šaltas variklis, kuris dar nepasiekė darbinės temperatūros ir sukasi nestabiliomis apsukomis, šią papildomą apkrovą jaučia stipriau nei jau įšilęs.
Kiek tai iš tiesų kainuoja degalais? Vokietijos ADAC laboratoriniai testai rodo, kad kondicionierius mieste gali padidinti sąnaudas iki 20 %, o intensyviuose kamščiuose – net iki 21 %. Skirtumas tarp šalto ir jau įšilusio variklio šiuose skaičiuose neišskiriamas atskirai, tačiau pati apkrovos logika – kompresoriui reikia dalies variklio galios – lieka ta pati nepriklausomai nuo temperatūros.
Kodėl verta trumpai palaukti
Mechanikai, aptarnaujantys senesnius automobilius, dažnai pataria duoti varikliui apie 30–60 sekundžių, kol jis stabilizuoja apsukas, ir tik tada įjungti kondicionierių. Per šį laiką tepalas spėja pasiskirstyti per variklio dalis, o apsukos nusistovi – taip papildoma apkrova užklumpa jau šiek tiek pasiruošusį variklį, o ne tą, kuris dar tik bando išsilyginti.
Naujesniuose automobiliuose, kur valdymo blokas pats reguliuoja apsukas ir apkrovos paskirstymą, ši pauzė praranda dalį prasmės – elektronika tiesiog kompensuoja papildomą krūvį. Tačiau senesniuose, ypač mažesnio variklio tūrio modeliuose, kur kiekvienas papildomas svoris ant variklio pastebimas iš karto per dinamiką, trumpa pauzė vis dar turi praktinę logiką.
Kai salonas – kaip pirtis
Kai automobilis ilgai stovėjo saulėje, salonas gali įkaisti gerokai virš lauko temperatūros. Karštyje plastikinės detalės, odos imitacija ir kiti salono paviršiai gali skleisti nemalonų kvapą – kaitinami sintetiniai lakai ir apdailos medžiagos garuoja intensyviau nei kambario temperatūroje. Prieš įjungdami kondicionierių tokiu atveju verta trumpam praverti langus ar dureles ir leisti karštam orui išsivėdinti, o ne iš karto kvėpuoti tuo, kas susikaupė uždarame salone.
Ir tai – dar ne viskas: vasarą, kai variklis įšyla per sekundes, pauzė gali būti minimali. Bet situacija apsiverčia žiemą.
Žiemą kondicionierius – ne prabanga, o priemonė prieš rasą
Šaltu ir drėgnu oru kondicionierius atlieka visai kitą funkciją – jis šalina drėgmę iš salono oro, todėl langai atsivalo nuo rasos ir garavimo kur kas greičiau nei vien ventiliacija. Šiuo atveju verta duoti varikliui apie minutę pasidirbti, kol jis šiek tiek įšils – tada sistema pradeda veikti stabiliai, o per 20–30 sekundžių oras salone tampa sausesnis, o stiklas – švarus.
Sunku nepastebėti, kad daugelis vairuotojų žiemą kondicionieriaus apskritai nejungia, manydami, kad jis skirtas tik vėsinimui – ir taip praranda paprasčiausią būdą greičiau atsikratyti aprasojusių langų.
Ką daryti praktiškai
- Karštą dieną: pirmiausia trumpai praverkite langus ar dureles, tada duokite varikliui pusę minutės ir tik tada junkite kondicionierių.
- Šaltą, drėgną dieną: palaukite apie minutę, kol variklis šiek tiek įšils, ir junkite kondicionierių kartu su priekinio stiklo šildymu – langai išsivalys per pusę minutės.
- Senesniame automobilyje su nedidelio tūrio varikliu ši trumpa pauzė – paprasčiausias, nemokamas būdas sumažinti apkrovą pirmosiomis sekundėmis po užvedimo.
