Populiariausias kuro taupymo patarimas Lietuvos garažuose skamba paprastai: kuo anksčiau perjunk aukštesnę pavarą ir važiuok žemomis apsukomis. Logika atrodo nepriekaištinga – mažiau apsukų, mažiau degalų. Tik praktikoje šis kuro taupymo būdas daugeliui kainuoja brangiau nei pats kuras. Rugpjūtį, kai benzinas degalinėse laikosi apie 1,75 Eur/l, o dyzelinas siekia 2 Eur/l, kiekvienas sutaupytas litras atrodo svarbus – bet ne visi būdai jį realiai sutaupo.
Kas iš tiesų veikia
Efektyviausios priemonės – nuobodžiausios. Jos nekainuoja nieko ir negresia jokiu remontu:
- Tolygus greitis. Staigūs pagreičiai ir intensyvus stabdymas mieste gali padidinti sąnaudas 20–30 %. Numatydami eismą iš anksto, išvengiate bereikalingų greičio svyravimų.
- Padangų slėgis. Nepakankamai pripūstos padangos didina riedėjimo pasipriešinimą. Tikrinkite slėgį bent kartą per mėnesį ir prieš kiekvieną tolimesnę kelionę.
- Nereikalingas svoris. ADAC duomenimis, kiekvieni papildomi 100 kg prideda iki 0,3 l/100 km. Tuščia stogo bagažinė kenkia dar ir aerodinamikai.
- Protingas greitis greitkelyje. Fizika negailestinga: oro pasipriešinimas auga proporcingai greičio kvadratui, todėl kiekvienas papildomas 10 km/val. virš maždaug 110–120 km/val. ribos kainuoja vis daugiau kuro, beveik nesutrumpindamas kelionės.
Mitai, kurie tuština baką
Dabar tie būdai, kurie perduodami iš kartos į kartą, bet realiai netaupo arba net brangiai atsiliepia.
Žemos apsukos bet kokia kaina. Jei automobilis pradeda drebėti ir „gargaliuoti”, variklis perkrautas. Būtent tada nyksta dvimasis smagratis, sankaba ar dyzelinių DPF filtras, kurio regeneracijai reikia apsukų. Sutaupote centus kurui – rizikuojate remonto sąskaita nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Daugelis iš mūsų tą darė ir tik vėliau sužinojo, kad taupė centus, o rizikavo tūkstančiais.
Variklio gesinimas prie kiekvieno šviesoforo. Startas taip pat „suvalgo” kuro. Pastebimas taupymas prasideda tik tada, kai stovima ilgiau nei maždaug 30 sekundžių – o tipinis šviesoforo ciklas trunka trumpiau. Šaltas variklis tokiu būdu gesinamas dar ir kenkia starteriui bei akumuliatoriui.
Ilgas variklio šildymas stovint. Modernus variklis greičiausiai sušyla ne stovėdamas, o ramiai važiuodamas. Tuščioji eiga šaltyje – tik degalai į orą.
Stebuklingi priedai iš degalinės lentynos. Kol nėra konkretaus, nepriklausomo testo su skaičiais, tai rinkodara, o ne fizika.
Kondicionierius – kur mitas apsiverčia
Bene labiausiai įsišaknijęs mitas: „nori taupyti – išjunk kondicionierių ir atidaryk langus”. Vokietijos automobilių klubas ADAC tai patikrino su „Škoda Octavia”, vėsindamas saloną nuo 25 iki 22 °C. Mieste (50 km/val.) kondicionierius pridėjo apie 20 %, arba maždaug 1 l/100 km. Užmiestyje (100 km/val.) – vos 6 %, apie 0,3 l/100 km.
Bet štai kur logika apsiverčia: greitkelyje atidaryti langai kainuoja daugiau nei įjungtas kondicionierius, nes oro turbulencija smarkiai pablogina aerodinamiką. Taisyklė paprasta – mieste langai, greitkelyje kondicionierius. O ar verta prakaituoti dėl 0,3 litro šimtui kilometrų? Daugeliui atsakymas aiškus.
Kiek tai realiai eurais
Tarkime, per vasarą nuvažiuojate 3 000 km ir vidutiniškai sunaudojate 7 l/100 km. Nuolat įjungtas kondicionierius gali pridėti 0,3–1 l/100 km – tai maždaug nuo 30 eurų per sezoną prie dabartinių kainų. Palyginimui, vienas dvimasio smagračio keitimas dėl „taupaus” važiavimo žemomis apsukomis atsieina kelis šimtus, o kartais ir per tūkstantį eurų.
Reidasofficial.lt redakcija ne kartą peržiūrėjo šiuos skaičiavimus – ir išvada nekinta: didžiausią kuro sąskaitą lemia ne kondicionierius, o vairavimo stilius. Forumuose visi ekspertai. Servise – tik savininkai.
Nuo ko pradėti šį savaitgalį
Pradėkite nuo paprasčiausio: patikrinkite padangų slėgį ir išimkite iš bagažinės tai, ko nevežiojate be reikalo. Užtrunka penkias minutes, o efektą pajusite jau prie kito pilno bako. Ir tai – dar ne viskas: didžiausią skirtumą padarysite ne prie degalinės, o už vairo.
