Dešimtmečiais laikyta, kad 90 km/h – tas magiškas greitis, kuriame kuro sąnaudos mažiausios. Mitas atkaklus. Tačiau fizika sako kitaip, o klaida čia dviguba: mažiausioms sąnaudoms optimalus greitis yra žemesnis, o įsitikinimas „lėčiau visada pigiau“ – irgi neteisingas.
Prancūzijos kelių ir transporto tyrimų centro (Cerema) analizė parodė, kad optimalus greitis mažiausioms sąnaudoms slypi ne ten, kur dauguma jį įsivaizduoja.
Kodėl lėtas važiavimas irgi brangus
Intuicija sako: mažesnis greitis – mažesnės sąnaudos. Bet variklio fizika veikia kitaip. Sąnaudos priklauso ne tik nuo greičio, bet ir nuo to, kiek laiko bei kokiame darbo taške dirba variklis.
Žemoje pavaroje variklis sukasi aukštais apsisukimais ir degina daugiau – pirmąja pavara sąnaudos gali siekti apie 15 l/100 km. Aukštesnėje pavaroje tas pats variklis dirba efektyviau ir dega maždaug perpus mažiau. Prie to prisideda ir laikas: lėčiau važiuojant kelionė trunka ilgiau, variklis dirba ilgiau, o bendros sąnaudos auga. Todėl nuo maždaug 10 iki 40 km/h sąnaudos palyginti aukštos.
Kur tas optimumas
Pagal Cerema tyrimą, sąnaudų kreivė primena asimetrinę U raidę. Žemų greičių zona neefektyvi. Augant greičiui sąnaudos krenta, kol pasiekia minimumą ties maždaug 70 km/h – taške, kur variklis dirba efektyviai, pavara aukšta, o kelionės laikas priimtinas.
Ar tai reiškia, kad visi turėtų važiuoti 70 km/h? Ne. Bet reiškia, kad ties 90 km/h jau kylate nuo optimumo aukštyn – ir kuo greičiau, tuo brangiau.
Oro pasipriešinimas: ne tiesinis, o kvadratinis
Nuo maždaug 80 km/h dominuojančia jėga tampa oro pasipriešinimas. Ir čia svarbus vienas fizikos faktas: jis auga ne tiesiškai, o kaip greičio kvadratas. Padvigubinę greitį, gaunate keturis kartus didesnę stabdančią jėgą.
Konkrečiai: pagreitėjimas nuo 100 iki 120 km/h padidina sąnaudas apie 20 proc., o nuo 120 iki 140 km/h – dar daugiau. Kiekvienas papildomas dešimtukas autostradoje kainuoja eksponentiškai, ne tiesiškai. Ar tikrai verta?
Elektromobiliams efektas dar ryškesnis
Elektromobiliams oro pasipriešinimas atsispindi tiesiai baterijoje. Testai rodo, kad skirtumas tarp 110 ir 130 km/h gali siekti daugiau nei ketvirtadalį papildomos energijos. Rezultatas paradoksalus: dažnesni įkrovimo sustojimai ir ilgesnis bendras kelionės laikas, nors greitis didesnis. Todėl daugelis EV vairuotojų ilgose kelionėse sąmoningai renkasi 110–120 km/h.
Ką tai reiškia prie dabartinių kainų
Rugsėjo pradžioje Lietuvos degalinėse vidutinė dyzelino kaina siekia apie 2,08 euro už litrą (LEA duomenimis, rugsėjo 2 d.) – kiek žemiau nei pavasarį. Net ir taip tas 20 proc. sąnaudų skirtumas tarp 100 ir 120 km/h šimtui kilometrų reiškia papildomus maždaug 1,5–2,5 euro, priklausomai nuo automobilio. Reguliariai važiuojant autostrada – per mėnesį jau pastebima suma.
Praktiškai: autostradoje verta naudoti kruizo kontrolę ties 110–115 km/h, o ne spausti iki 130. Mieste kuo greičiau perjunkite į aukščiausią tinkamą pavarą, kad apsisukimai kristų žemiau 2000 rpm. Tai duoda daugiau nei bet kuri kita „taupymo“ gudrybė – ir kur kas daugiau nei tikėjimas, kad lėčiau savaime reiškia pigiau.
