Stabdai prie šviesoforo Vilniuje ar Kaune, ratai sustoja – ir tą pačią sekundę tavo padanga netenka nedidelės savo dalies. Jokio dūmo, jokio garso. Guma tiesiog lieka ant asfalto, o vėliau – kažkur kitur. Naujas EIT Urban Mobility tyrimas, atliktas tyrimų biuro e:misia užsakymu Londono transporto tarnybai, parodė, kiek tos gumos realiai susidaro ir kur ji keliauja.
Kur iš tikrųjų dingsta guma
Nauja padanga turi apie aštuonis milimetrus protektoriaus, nudėvėta – mažiau nei du. Šį skirtumą vairuotojas „nurieda” per maždaug 40 000 kilometrų. Per visą padangos tarnavimo laiką ji praranda apie dešimtadalį savo masės – tai reiškia 0,6–1,5 kilogramo gumos nuo vienos septynių–dvylikos kilogramų padangos. Automobilis turi keturias.
Sudėjus visą vairuojantį parką, skaičiai tampa svaiginantys. Vien Londone kasmet susidaro apie 8 000 tonų padangų dalelių. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija dar 2017 m. skaičiavo, kad padangos sudaro apie 28 proc. visos mikroplastiko taršos vandenynuose, o Nyderlandų mokslininkų tyrimas nurodė bent 10 proc.
Nuo greitkelio iki upės
Ryškiausia detalė – kur ta guma iš tikrųjų atsiduria. Tik du–penki procentai virsta smulkiomis dalelėmis, kurias galima įkvėpti. Likę 95–97 procentai lieka ant kelio ir šalia jo, o lietus juos nuplauna į griovius, upes ir dirvožemį. Bet ar tai reiškia, kad problema apsiriboja pačiu keliu? Ne – dalis medžiagos, žinomos kaip 6PPD-chinonas, susidaro gumai reaguojant su oru ir yra toksiška lašišoms bei upėtakiams.
Lietuvos upėse – tas pats vaizdas
Tai nėra vien olandiškas ar londoniškas reiškinys. Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai, tirdami Neries, Vilnelės ir Žalesos vandens mėginius, mikroplastiko rado visose trijose upėse. Daugiausia – Vilnelėje: viename litre vandens aptikta 92 dalelės nuo 40 iki 1000 mikrometrų dydžio, o smulkesnių nei 40 mikrometrų – daugiau nei tūkstantis. Dalis šios taršos, pasak tyrėjų, kilusi būtent iš padangų dėvėjimosi atliekų, patenkančių per lietaus surinkimo tinklus.
Kas bent kartą girdėjo, kaip padanga sucyps posūkyje, žino – guma nyksta tyliai, be jokio įspėjimo ar kvapo. Ir tai – tik matoma problemos dalis.
Elektromobiliai – dvejopa istorija
Elektra varomas automobilis šioje lygtyje elgiasi keistai. Jis visiškai atsisako išmetamųjų dujų, o dėl rekuperacinio stabdymo stabdžių dulkių susidaro iki 83 procentų mažiau. Tačiau elektromobilis vidutiniškai yra apie 20 procentų sunkesnis, todėl padangų ir kelio dangos dilimas išauga panašiu dydžiu. Variklis švarus, greitis tylus – bet kelias po ratais lieka toks pat apkrautas.
Bendra išvada vis tiek elektromobilio naudai: pagal tyrimą jis lieka švaresnis sprendimas oro kokybei mieste, jei bent penkiolika procentų nuvažiuotų kilometrų vyksta miesto sąlygomis. Sunku nepastebėti, kad ši nauda didele dalimi jau įskaičiuota – tyrėjų modelyje 2050 m. elektromobiliai vis tiek sudarytų 86 proc. lengvųjų automobilių parko net be papildomo paspartinimo.
Kas keičia dilimo intensyvumą
Ne visi kilometrai vienodi. Mieste, kur nuolat stabdoma, greitinama ir sukama, guma dyla iki penkių kartų greičiau nei greitkelyje. Įtakos turi ir temperatūra: iki 20 laipsnių šilumos dilimas išlieka gana stabilus, bet virš šios ribos jis auga apie 2,7 proc. su kiekvienu papildomu laipsniu. Karštesnės vasaros reiškia daugiau gumos pakelėse.
Ką keičia „Euro 7″ – ir ko dar ne
Judesio šioje srityje netrūksta. Pagal „Euro 7″ reglamentą nuo 2026 m. lapkričio 29 d. naujiems automobilių modeliams pirmą kartą įvedami stabdžių dulkių limitai, o nuo 2028 m. vidurio – ir padangų dilimo ribos. Kadangi taisyklės liečia tik naujus modelius, pilnas poveikis pasieks kelius tik po kelių dešimtmečių – senas automobilių parkas keičiasi lėtai.
EIT Urban Mobility atstovas Yoann Le Petit pabrėžia, kad vien reguliavimo neužtenka – reikia derinti technologijas, taisykles ir pačių vairuotojų įpročius, nes ši tarša ilgai liko nepastebėta.
Ką galite padaryti jau šiandien
Kol nauji standartai įsigalios, sprendimas iš dalies priklauso nuo pačių vairuotojų. Ir jis netikėtai paprastas.
- Reguliariai tikrinkite padangų slėgį – per mažai pripūsta padanga dyla greičiau ir palieka daugiau gumos ant kelio.
- Venkite staigaus stabdymo ir spartaus greitinimo mieste – ten dilimas didžiausias.
- Rinkitės ramesnį vairavimo stilių karštu oru, kai dilimas savaime paspartėja.
Tinkamas slėgis ne tik sumažina gumos, patenkančios į aplinką, kiekį – padangos tarnauja ilgiau, o tai reiškia mažiau išlaidų sezoniniam keitimui.
