Liūties metu prieš jus atsiveria gili bala – ir akimirksniu tenka priimti sprendimą: sulėtinti ir atsargiai pravažiuoti, ar spausti greičiau, kad „prašoktum“ vandenį. Antrasis pasirinkimas – vienas dažniausių būdų, kaip variklis patiria hidro smūgį: vandens patekimą į cilindrus, dėl kurio variklis gali sugesti negrįžtamai per kelias sekundes.
Kodėl vanduo cilindre – katastrofa, o oras – ne
Skirtingai nei degalų ir oro mišinys, vanduo yra nesuspaudžiama medžiaga. Kai stūmoklis kyla į viršų suspausti mišinio, o cilindre vietoj to atsiduria vanduo, sistema tiesiog neturi kur jam dėtis. Rezultatas – sulenkti švaistikliai, deformuotas alkūninis velenas, sugadinti vožtuvai, o kartais ir sutrūkusi cilindrų bloko galvutė. Priklausomai nuo smūgio jėgos, variklio konstrukcijos ir apsukų tuo metu, pasekmės svyruoja nuo galios sumažėjimo iki visiško variklio sunaikinimo.
Statistika nemaloni: dyzeliniai varikliai hidro smūgį pakelia prasčiausiai – tik apie 5 % jų po tokio įvykio išvengia kapitalinio remonto. Aukštas suspaudimo laipsnis, būdingas dyzeliams, tiesiog nepalieka erdvės klaidai.
Kaip elgtis, kad smūgio išvengtumėte
Geriausia strategija – apskritai neįvažiuoti į liūties užlietą ruožą, jei yra alternatyva. Kai to padaryti neįmanoma, verta įvertinti balos gylį: jei vanduo siekia bent pusę rato aukščio, saugiau apsisukti nei rizikuoti.
Jei kito kelio nėra, per vandenį reikia važiuoti lėtai ir tolygiai – ne greičiau nei apie 10 km/h, geriausia pirma pavara, be staigių pagreitėjimų ar stabdymų. Bangos, kurias sukelia per greitas važiavimas, gali pasiekti oro įsiurbimo angą net tuomet, kai patys ratai dar nėra visiškai paskendę. Apsukas verta laikyti vidutiniame lygyje – taip sumažinama tikimybė, kad per išmetimo sistemą bus įsiurbtas vanduo.
Kaip atpažinti, kad smūgis jau įvyko
Ryškiausias požymis – variklis staiga užgęsta pačiu vandens perėjimo metu, nes skystis cilindre tiesiog sustabdo stūmoklio judėjimą. Bandant vėl užvesti variklį, girdimas spragsėjimas, dunksėjimas ar metalinis garsas – tai gali reikšti pažeistus šatunus ar stūmoklius. Balti ar pilki dūmai iš išmetimo vamzdžio signalizuoja apie vandenį degimo kameroje. Jei variklis vis dėlto užsivedė, bet dirba nestabiliai ir stipriai vibruoja – jį reikia nedelsiant išjungti.
Kaip pačiam patikrinti įtarimą
Prieš bandant vėl užvesti variklį, verta atlikti kelis patikrinimus. Pirmiausia apžiūrėkite oro filtro korpusą – vandens lašai ant jo ar oro tiekimo kanalų yra blogas ženklas. Atidarę filtro dėžę, patikrinkite patį filtro elementą: šlapias arba deformuotas popierinis filtras rodo, kad vanduo pasiekė įsiurbimo sistemą. Ištraukite uždegimo žvakes ir apžiūrėkite, ar ant jų nėra vandens pėdsakų – be žvakių taip pat galima atsargiai pasukti variklį, kad iš cilindrų būtų pašalintas likęs skystis. Galiausiai patikrinkite alyvos lygį ir spalvą – putojanti ar pieno spalvos alyva aiškiai rodo, kad į sistemą pateko vandens.
Ką daryti, jei įtariate hidro smūgį
Jei kilo bent menkiausias įtarimas, kad variklis įsiurbė vandenį – nedelsdami jį išjunkite ir daugiau nebebandykite užvesti. Pakartotinas bandymas gali paversti taisomą problemą visiškai sugadintu varikliu. Kai kurie vairuotojai bando patys išdžiovinti variklį ir tada jį užvesti – tai itin rizikinga, nes garantijos, kad viduje neliko nė lašo skysčio, praktiškai nėra. Saugiausias sprendimas – nutempti automobilį į artimiausią servisą, kur specialistai atliks išsamią diagnostiką, pašalins likusį skystį ir tik tada bandys variklį užvesti. Kuo greičiau imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtesnės žalos ir brangesnio remonto.
