Rytas, kiemas, automobilis visą naktį stovėjo po lietumi. Užvedi variklį, įjungi pūtimą ant aprasojusio stiklo ir po minutės pajunti lengvą pykinimą. Automobilis dar net nepajudėjo. Galvoji, kad tiesiog prastai išsimiegojai, bet kitą rytą viskas kartojasi iš naujo.
Jei pykina automobilyje dar stovint vietoje, supimo liga čia greičiausiai nekalta, nes jai reikia judesio. Priežasties verta ieškoti ore, kuriuo kvėpuojate: išmetamosiose dujose, salono plastikų garuose, drėgnoje ventiliacijoje ar ant veidrodėlio kabančiame gaiviklyje. Rudenį visos jos susitinka viename salone – drėgmė, uždari langai ir dažniau spaudžiamas recirkuliacijos mygtukas.
Paprastas testas: pykina stovint ar važiuojant?
Supimo ligą sukelia prieštaringi signalai. Vidinė ausis jaučia judesį, o akys mato nejudantį saloną, todėl smegenys nebežino, kuo tikėti. Vaistinių tinklo „Mano vaistinė“ duomenimis, supimas paveikia maždaug vieną iš trijų žmonių, o jį sustiprina skaitymas, telefono ekranas ir sėdėjimas nugara į važiavimo kryptį. Vairuotojui paprastai lengviau. Jis pats valdo automobilį ir iš anksto žino kiekvieną posūkį.
Todėl daug pasako tai, kada pradeda pykinti. Jei bloga tik vingiuotame kelyje ar galinėje sėdynėje, greičiausiai tai supimas. Jei galva sunkėja dar kieme, vos įjungus šildymą, arba tik viename konkrečiame automobilyje – kaltininko reikia ieškoti technikoje.
Išmetamosios dujos salone – rimčiausia priežastis
Anglies monoksidas (CO) neturi nei spalvos, nei kvapo. Pirmieji apsinuodijimo požymiai – galvos skausmas, svaigulys ir pykinimas – lengvai supainiojami su nuovargiu ar prasidedančiu peršalimu. Išmetamųjų dujų kvapą salone jaučiame dėl kitų jų sudedamųjų dalių, ne dėl paties CO. Užuodėte? Tai jau ženklas, kad dujos patenka ten, kur neturėtų.
Kur dažniausiai atsiranda nesandarumas
Mechanikai dažniausiai randa prapūtimą išmetimo kolektoriuje ar jo tarpinėje, lanksčiajame vamzdyje, vadinamajame „flekse“, arba ties duslintuvu. Nuotėkį išduoda ir garsas: išmetimas ima burgzti garsiau, ypač spaudžiant akceleratorių. Salono ventiliacija orą paima automobilio priekyje, po priekiniu stiklu, todėl pro nesandarumą netoli variklio ištekančios dujos gali būti įtrauktos tiesiai į saloną. Gal ir smulkmena – kiek garsesnis išmetimas. Kol galva nepradeda skaudėti kiekvieną rytą.
Artėjant žiemai pridėkite dar vieną scenarijų: sniegu užverstas išmetimo vamzdis, kai šildotės stovėdami su veikiančiu varikliu. Dujos tada neturi kur dingti.
„Naujo automobilio kvapas“ turi savo kainą
Tas malonus naujo salono kvapas – ne parfumerija, o lakieji organiniai junginiai, kuriuos išskiria plastikai, klijai, putplastis ir apmušalai. Pekino technologijos instituto ir Harvardo T. H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkai 2023 m. žurnale „Cell Reports Physical Science“ paskelbė tyrimą: 12 dienų lauke stovėjusio naujo įkraunamojo hibridinio visureigio salone aptikta 20 lakiųjų junginių. Formaldehido koncentracija Kinijoje taikomą rekomenduojamą ribą viršijo 34,9 %, acetaldehido – 60,5 %.
Svarbiau ne oras, o įkaitęs skydelis
Labiausiai netikėta tyrimo išvada – garavimas labiau priklausė nuo medžiagų paviršiaus temperatūros, o ne nuo salono oro temperatūros. Oras salone tyrimo metu svyravo maždaug nuo 21 iki 63 °C, o saulės kepinamas prietaisų skydelis įkaista dar labiau. Tiesa, tirtas vienas automobilis, tad skaičių perkelti visiems naujiems modeliams negalima. Logika vis tiek aiški: kuo karštesnis plastikas, tuo daugiau jis garuoja, todėl po stovėjimo saulėje naują automobilį verta pirmiausia išvėdinti.
Drėgna ventiliacija ir gaivikliai – rudens derinys
Kondicionieriaus garintuvas – tamsi vieta, kurioje nuolat kaupiasi kondensatas. Rudenį jis beveik neišdžiūsta, todėl ten patogu daugintis pelėsiui ir bakterijoms. Įspėjamieji ženklai – rūgštokas, į actą ar rūsį panašus kvapas vos įjungus ventiliatorių, silpnesnis oro srautas ir greičiau rasojantys langai. Mechanikai perspėja, kad pelėsio sporas galima įkvėpti net nejaučiant ryškaus kvapo. Kai kurie dalykai automobilyje veikia, kol neveikia.
Salono filtrą gamintojai dažniausiai rekomenduoja keisti kartą per metus arba kas 15–20 tūkst. km. Jei daug važinėjate mieste ar dulkėtais keliais, keiskite dažniau. Pakeitus filtrą, kvapas kartais lieka, nes pelėsis būna įsitaisęs ortakiuose. Tada reikia dezinfekuoti visą sistemą, o ne tik pakeisti kasetę.
Gaivikliai situaciją dažnai tik apsunkina. Jų kvapiosios medžiagos kaupiasi tame pačiame uždarame salone, o jautresniems žmonėms sukelia galvos skausmą ar pykinimą. Daugelis iš mūsų taip esame darę – pakabini eglutę, ir problema lyg išspręsta. Bet ar kvapas tikrai dingo, ar tik buvo užgožtas? Kartais po gaiviklio aromatu slepiasi pelėsis, o kartais ir išmetamosios dujos.
Ką daryti, jei pykina automobilyje
Rytinis pykinimas kieme gali būti tik drėgno filtro pasekmė. Bet kol to nepatikrinote, išmetimo sistemos nuotėkio atmesti negalima. Pradėkite nuo šių žingsnių:
- Po stovėjimo saulėje ar lietuje minutę dvi pravėdinkite saloną atidarę duris ir tik tada įsėskite.
- Pirmąsias važiavimo minutes nenaudokite recirkuliacijos – leiskite į saloną tekėti lauko orui.
- Jei kvapas pelėsinis, pakeiskite salono filtrą ir dezinfekuokite ventiliaciją, o ne kabinkite naują gaiviklį.
- Jei išmetimas burzgia garsiau ar salone užuodžiate dujas, važiuokite į servisą apžiūrėti išmetimo sistemos, nelaukdami techninės apžiūros.
- Jei pykinimą lydi stiprus galvos skausmas, mieguistumas ar sumišimas, sustokite, išlipkite į gryną orą ir kreipkitės į medikus.
Pastebėkite, kada simptomai atsiranda ir kada praeina. Jei išlipus į lauką pagerėja per kelias minutes, o įsėdus vėl grįžta, priežastis beveik neabejotinai slypi automobilyje, ne jumyse.
