Šeštadienio rytas, garažo durys atidarytos, ant žemės patiestas kilimėlis, šalia – rinkinys raktų, pirktų prieš dešimt metų. Vairuotojas nusprendė pats pasikeisti stabdžių kaladėles ir sutaupyti keliasdešimt eurų.
Po trijų valandų kova su sustrigusiu kaladėlių laikikliu baigiasi skambučiu į servisą – jau ne dėl kaladėlių, o dėl to, kad vienas varžtas nulūžo lygiai ten, kur jo ištraukti neįmanoma be specialaus įrankio. Panašių istorijų kiekvieną savaitgalį nutinka šimtai. Klausimas ne tas, ar verta ką nors daryti pačiam, o tas, kur tiksliai eina riba tarp sutaupytų pinigų ir rimtos rizikos.
Ką saugu daryti patiems
Yra darbų, kuriems nereikia nei specialaus išsilavinimo, nei brangios įrangos – tik atidumo ir instrukcijos. Prie jų priskiriama:
- Oro filtro ir salono filtro keitimas.
- Variklio alyvos bei alyvos filtro keitimas (jei yra kur saugiai pakelti automobilį).
- Stiklo plovimo skysčio pildymas ir valytuvų mentelių keitimas.
- Akumuliatoriaus gnybtų valymas ir patikra.
- Žibintų lempučių keitimas, kai tai nereikalauja ardyti bamperio.
Šie darbai nedaro poveikio automobilio saugai, jei kas nors padaroma netiksliai – blogiausiu atveju teks grįžti ir pataisyti. Rizika čia minimali, o sutaupoma suma dažnai padengia darbo valandą servise.
Kur slypi tikroji rizika
Problemos prasideda ten, kur darbas liečia automobilio saugos sistemas arba reikalauja tikslaus reguliavimo. Stabdžių sistema, vairo pakaba, diržo įtempimo mechanizmai, oro pagalvių elementai – tai sritys, kuriose klaida nereiškia tik sugaišto savaitgalio.
Kas bent kartą bandė pats keisti stabdžių žarneles ar atkimšti stabdžių sistemą – tas žino, kaip lengva palikti ore likutį, kurio nematyti iki pirmo staigaus stabdymo. Servise tokie darbai atliekami su diagnostikos įranga ir pagal gamintojo nurodytą sukimo momentą – garaže šis žingsnis dažniausiai praleidžiamas „iš akies“.
Bet ar tai reiškia, kad kiekvieną sraigtą reikia patikėti meistrui? Ne visai – svarbu atskirti, kas lemia komfortą, o kas lemia saugumą.
Kada savarankiškas remontas kainuoja brangiau
Dažniausia garažinio remonto klaida – ne pats darbas, o įrankių ir žinių trūkumas, dėl kurio paprasta procedūra virsta gedimu. Nulaužtas varžtas, netinkamai užveržta detalė, sumaišytos jungtys elektros sistemoje – kiekvienas toks atvejis prideda prie galutinės sąskaitos naują punktą, kurio iš pradžių nebuvo.
Yra ir kitas aspektas, apie kurį pamirštama: po techninės priežiūros darbų, atliktų ne sertifikuotame servise, kai kurios automobilio garantijos sąlygos gali būti ginčijamos gamintojo. Jei automobiliui dar galioja gamintojo garantija, savarankiškas įsikišimas į variklio ar pavarų dėžės mazgus gali tapti pagrindu atsisakyti garantinio remonto.
Mechanikai tvirtina, kad dažniausiai pas juos atvažiuoja ne tie, kurie bandė ir nesugebėjo, o tie, kurie bandė, „beveik“ sugebėjo ir po savaitės grįžo su didesne problema. Ir tai – dar ne viskas: antrą kartą darbas dažniausiai kainuoja daugiau, nes reikia ištaisyti ir pirminę klaidą, ir naują gedimą.
Praktinė taisyklė, kurios verta laikytis
Prieš imdamiesi darbo pačiam, užduokite sau tris klausimus: ar klaida kelia pavojų saugiam važiavimui, ar reikalingas specialus įrankis arba sukimo momento raktas, ir ar automobiliui dar galioja gamintojo garantija. Jei bent į vieną atsakymas „taip“ – darbą geriau patikėti servisui.
