Kada paskutinį kartą pažiūrėjote, kiek laipsnių rodo termometras tą akimirką, kai snaigė prietaisų skydelyje užsidega? Dažniausiai ten būna ne minusas, o +3 ar +4 °C. Spalio rytais šis vaizdas vėl grįžta, o kartu su juo ir klausimas, ar automobiliui kažkas negerai.
Atsakymas paprastesnis, nei atrodo, tačiau jame yra vieni spąstai, kuriuos vairuotojai dažnai pastebi tik tada, kai automobilis jau slysta. Snaigė nėra gedimo lemputė. Ji nereiškia ir to, kad automobilis aptiko ledą. Tai įspėjimas apie žemą lauko temperatūrą su sąmoningai palikta atsargos riba.
Kodėl snaigė užsidega, kai dar nešąla
Gamintojai šį simbolį susieja su lauko temperatūros jutikliu, o ne su kelio danga. Automobilis matuoja orą, o padangos liečia asfaltą, ir šių dviejų temperatūrų skirtumas kartais siekia kelis laipsnius. Giedrą naktį kelio paviršius atiduoda šilumą į atvirą dangų ir atvėsta labiau nei oras virš jo. Todėl termometras gali rodyti +3 °C, kai danga po ratais jau artėja prie nulio ar net nukrenta žemiau jo.
Būtent dėl to riba nustatyta ne ties nuliu. Jei snaigė užsidegtų tik esant 0 °C, įspėjimas neretai ateitų per vėlai.
Skirtingi gamintojai – skirtingos ribos
Vieningo standarto nėra. „Ford“ nurodo, kad kai kuriuose jo modeliuose įspėjimas įsijungia, kai lauke yra 4 °C ar mažiau, ir pabrėžia, kad net virš šios ribos kelias dar nebūtinai be žiemos pavojų. „Toyota“ kai kuriuose naujesniuose modeliuose snaigę rodo maždaug ties 3 °C. Taigi du šalia toje pačioje aikštelėje stovintys automobiliai gali elgtis skirtingai: vieno skydelyje snaigė jau dega, kito – dar ne.
Kur ledas atsiranda pirmiausia
Nyderlandų kelių administracija „Rijkswaterstaat“ išskiria kelias situacijas, kai kelias tampa slidus anksčiau, nei tikimasi. Šlapia danga užšąla, kai jos temperatūra nukrenta žemiau nulio. Slidu gali būti ir dėl kondensato: drėgmė iš oro nusėda ant pakankamai šaltos dangos ir virsta plonu ledo sluoksniu. Ypač rizikingi tiltai ir viadukai.
Kodėl būtent jie? Tiltą oras vėsina ir iš viršaus, ir iš apačios, o įprastą kelią iš apačios šildo grunte sukaupta šiluma. Rudenį žemė dar šilta, todėl tiesioje atkarpoje danga gali būti tiesiog šlapia, o ant viaduko po kelių šimtų metrų jau bus ledas.
Kai skydelyje dega snaigė, atidžiau verta žiūrėti į šias vietas:
- tiltus, viadukus ir estakadas;
- miško ruožus ir kitas šešėlines atkarpas, kur saulė dangos nepasiekia iki pat pietų;
- įdubas ir vietas prie vandens telkinių, kur rytais laikosi rūkas;
- šlapią dangą po nakties lietaus.
Kas spalio rytą ant viaduko jautė paplaukiantį automobilio galą – tas supranta. Toks momentas trunka sekundę, tačiau jo pakanka, kad likusį kelią iki darbo važiuotumėte gerokai lėčiau.
Ar termometru galima pasitikėti
„Toyota“ pažymi, kad lauko temperatūros rodmuo gali atsilikti nuo tikrosios temperatūros. Kai automobilis stovi, važiuoja lėtai arba temperatūra staiga pasikeičia, pavyzdžiui, išvažiavus iš šildomo garažo ar tunelio, jutikliui reikia laiko. Vieno laipsnio skirtumas tarp dviejų automobilių nieko nereiškia, nes jutiklio vieta, kalibravimas ir programinė įranga skiriasi.
Praktiškai išeina štai kas. Išvažiavus iš požeminės stovėjimo aikštelės pirmieji rodmenys būna per aukšti, todėl snaigė gali užsidegti tik po kelių minučių, kai jau važiuojate gatve.
Ką rodo Lietuvos kelių stotys
Automobilio jutiklis negali pasakyti, ar posūkis už šimto metrų tikrai slidus. Tikslesnį vaizdą galima gauti portale eismoinfo.lt: valstybinės reikšmės keliuose veikia daugiau nei šimtas kelių meteorologinių stočių, kurios matuoja ne tik oro, bet ir kelio dangos paviršiaus temperatūrą, drėgmę bei kritulius. Šaltuoju sezonu eismo sąlygų apžvalgos ten skelbiamos kelis kartus per dieną, o pablogėjus orams – dažniau.
Prieš išvykstant anksti ryte, užmesti akį į žemėlapį užtrunka minutę. Jei stotys rodo dangos temperatūrą ties nuliu, o skydelyje jau dega snaigė, abu signalai sako tą patį.
Snaigė prietaisų skydelyje užgeso – kelias dar nebūtinai sušilo
Didžiausia klaida daroma ne tada, kai snaigė užsidega, o tada, kai ji užgęsta. Oras šyla greičiau nei asfaltas: saulė pakelia termometrą iki +5 °C, simbolis dingsta, tačiau šešėlyje ir ant tiltų danga dar gali būti šalta, o vietomis ir apledėjusi. Vairuotojas mato švarų skydelį ir grįžta prie įprasto greičio.
Teisinė pusė irgi aiški. KET 127 punktas reikalauja greitį rinktis atsižvelgiant į kelio būklę ir meteorologines sąlygas, kad automobilį būtų galima sustabdyti prieš iš anksto numatomą kliūtį. Kelio ženkle nurodytas greitis yra tik viršutinė riba, o ne garantija, kad juo važiuoti saugu.
Snaigę verta vertinti kaip ankstyvą priminimą, o ne kaip ledo matavimą. Ji neperspėja apie konkretų pavojų, tik praneša, kad sąlygos jam atsirasti jau susidarė. Ignoruoti šį ženklą arba atsipalaiduoti, vos jam užgesus, yra tiesiausias kelias į pirmąjį sezono slydimą. Dažniausiai tai nutinka ant to paties viaduko, kurį pravažiuojate kasdien.
