Pypteli žinutė tuo momentu, kai pistoletas jau bake. Ranka pati siekia kišenės — įprotis stipresnis už ženklą ant kolonėlės. Telefonas degalinėje tapo tokia savaime suprantama detale, kad perbraukto ragelio piktogramą daugelis praeina nė nepastebėję.
O ji ten atsirado ne šiaip sau. Tik priežastis — ne visai ta, kurią vairuotojai įsivaizduoja.
Kodėl prie kolonėlės kabo perbrauktas telefono ženklas
Logika atrodo nepriekaištinga: telefonas yra elektros prietaisas, o aplink bako angą sukasi lengvai užsiliepsnojantys benzino garai. Vienas nenumatytas krūvis — ir kibirkštis. Būtent šia prielaida remiasi draudimas, kabantis degalinėse nuo mobiliųjų telefonų aušros.
Bėda ta, kad praktika jos nepatvirtino. Amerikos naftos įrangos institutas (Petroleum Equipment Institute, PEI), nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio vidurio renkantis duomenis apie gaisrus prie kolonėlių, 2010 m. ataskaitoje pripažino, kad nepavyko dokumentuoti nė vieno atvejo, kurį būtų sukėlęs mobilusis telefonas. Nė vieno per maždaug penkiolika metų stebėjimo.
Prisideda ir technika. Pagal ES direktyvą 2009/126/EB dėl II pakopos benzino garų grąžinimo degalinėse, pildant transporto priemonės baką, garai siurbiami atgal į rezervuarą, o ne leidžiami į orą — tai jau senokai galioja ir Lietuvos degalinėse. Garų aplink pistoletą šiandien kur kas mažiau nei prieš du dešimtmečius.
Tikroji rizika — statinė elektra, ne ekranas
PEI per tą patį laikotarpį užfiksavo apie 200 incidentų, kuriuos susiejo su statinės elektros iškrova. Beveik visi jie vyko pagal tą patį scenarijų: vairuotojas grįžta į saloną, kol pistoletas dar pilsto degalus, pasitrina drabužiais į sėdynę, išlipa ir paliečia metalinį pistoletą. Iškrova — ir garai užsidega.
Įdomiausia detalė — sezoniškumas. Pagal PEI 1992–2010 m. duomenis, beveik pusė statinės kilmės gaisrų prie kolonėlių kilo gruodį, sausį ir vasarį, kai oras sausas, o žmonės vilki sintetinius drabužius. Rudenį prasidėjus šildymo sezonui, salono oras sausėja, ir tas laikrodis pradeda tiksėti anksčiau, nei daugelis pagalvoja.
Išvada praktiška ir nemokama: prieš imdamas pistoletą, paliesk metalinę kėbulo dalį, o pildymo metu į saloną negrįžk. Bet ar telefonas tada visai nekaltas?
Kur telefonas iš tiesų kenkia — dėmesyje
Ne kibirkštimi. Dėmesiu. Žinutė, pokalbis ar programėlės naršymas išjungia vairuotoją iš aplinkos kaip tik ten, kur aplinka juda: pro šalį važiuoja automobiliai, vaikšto klientai, o į baką teka degus skystis. Pistoletai turi automatinį srauto stabdymo mechanizmą, tačiau tai ne priežastis palikti procesą be priežiūros — mechanizmas sustabdo pylimą, bet nepastebi nutekėjimo prie jungties ar netvarkingos žarnos.
Kas yra prie kolonėlės prasižiopsojęs spragtelėjimą ir tada valęs balą nuo sparno — tas supranta. Kai kurie dalykai degalinėje veikia, kol neveikia. Ir tada kainuoja.
Ką Lietuvoje iš tiesų draudžia taisyklės
Čia verta pasakyti aiškiai: atskiros baudos būtent už telefoną degalinėje Lietuvoje nėra. Bet tai nereiškia, kad prie kolonėlės galioja vien geranoriškos rekomendacijos. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės pildant degalus reikalauja konkrečių dalykų:
- variklis pildymo metu turi būti išjungtas;
- degalai pilami tiesiai į baką arba į sandariai uždaromą tarą — ne į atsitiktinį butelį;
- papildomai į kanistrą leidžiama įsipilti ne daugiau kaip 60 litrų (ūkininkams taikoma atskira, didesnė riba);
- išsiliejusius degalus privalu nedelsiant užberti smėliu ar sorbentu.
Už šių reikalavimų nepaisymą atsako Administracinių nusižengimų kodekso 525 straipsnis. Pirmoji dalis už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą numato baudą asmenims nuo 10 iki 70 eurų. Antroji — kai pažeidimas toks, dėl kurio gali kilti gaisras ar sprogimas — nuo 20 iki 70 eurų asmenims ir nuo 60 iki 580 eurų juridinių asmenų vadovams. Rūkantis prie kolonėlės vairuotojas patenka būtent į antrąją dalį.
Kelių eismo taisyklėse net yra atskiras kelio ženklas Nr. 839 „Stovėti išjungus variklį“ — stovėjimo vietoje stovėti leidžiama tik išjungus variklį. Ženklas skirtas ne degalinėms, bet gerai parodo, kaip rimtai į neišjungtą variklį žiūrima ten, kur kaupiasi dujos.
Gal ir smulkmena. Kol nepajunti kvapo, kurio prie kolonėlės neturėtų būti.
Sunku nepastebėti, kad perbraukto telefono piktograma degalinėse kabo dešimtmečius, o apie statinę elektrą — realią, duomenimis pagrįstą gaisrų priežastį — neįspėja beveik niekas.
Kada telefonas degalinėje yra visiškai saugus
Gavome skaitytojo klausimą: jei degalinės programėlė leidžia susimokėti telefonu prie pat kolonėlės, kaip tai dera su draudimu naudotis telefonu? Išsiaiškinome — prieštaravimo nėra. Mokėjimas vyksta prieš pildymą arba jam pasibaigus, kai pistoletas jau pakabintas, o bako dangtelis užsuktas. Tuo metu, kai degalai teka, telefonui ekrane veikti nereikia.
Taisyklė paprasta: telefonas gali būti rankoje iki pildymo ir po jo, bet ne jo metu. Ir tai — dar ne viskas: degalinės operatoriaus nurodymai visada viršesni už bendrą taisyklę, nes kiekvienas tinklas turi savo saugos reikalavimus.
Ką padaryti kitą kartą prie kolonėlės
Trys veiksmai, kurie užtrunka mažiau nei pats degalų pylimas:
- Išjunk variklį ir palik telefoną kišenėje arba salone, kol pistoletas nepakabintas.
- Prieš imdamas pistoletą, paliesk metalinę kėbulo dalį — statinis krūvis nueis saugiai.
- Pildymo metu negrįžk į saloną, net jei lauke lyja ir šalta.
Pradėti galima jau kitą kartą pildant baką — papildomų išlaidų nereikia, tik kelių sekundžių kitaip sudėliotos tvarkos.
