Lauke +28 °C, saulė kepina asfaltą, o vairuotojas sėdi automobilyje, laukdamas, kol variklis „sušils”, prieš pajudėdamas iš vietos. Vaizdas atrodo keistai – juk šalčio, dėl kurio šis įprotis atsirado prieš dešimtmečius, čia nė kvapo. Bet įprotis stipresnis už logiką: daugelis vairuotojų šildo variklį tuščiąja eiga metų metais, nepriklausomai nuo sezono.
Iš kur atsirado šis įprotis
Idėja apie ilgą variklio šildymą kilo karbiuratorių eroje – iki maždaug 1990-ųjų, kai karbiuratoriaus varikliams tikrai reikėjo laiko, kad degalų ir oro mišinys stabilizuotųsi. Šiuolaikiniai varikliai su elektroniniu degalų įpurškimu šią problemą išsprendė seniai – kompiuteris automatiškai koreguoja mišinį per sekundes, nepriklausomai nuo lauko temperatūros.
Ar tai reiškia, kad šildymas nebeturi jokios prasmės? Šaltą žiemos rytą trumpas, kelių minučių pašildymas bent turi logišką pagrindą – tirštesnė žieminė alyva lengviau pasiskirsto, o priekinis stiklas atitirpsta. Karštą vasaros dieną nė vienas iš šių argumentų negalioja: alyva jau pakankamai skysta, o langai nerasoja.
Ką realiai daro tuščiosios eigos laukimas karštyje
Šiuolaikinio automobilio variklis pilnai sutepamas per 20–30 sekundžių po užvedimo – kol prisisegsite saugos diržą ir sureguliuosite veidrodėlius, jis jau paruoštas švelniam važiavimui. Ilgesnis stovėjimas tuščiąja eiga karštą dieną turi ir papildomą, specifiškai vasarišką trūkumą: variklio skyrius jau ir taip įkaitęs nuo saulės, o papildomas darbas be judėjimo dar labiau kelia temperatūrą, nes nėra oro srauto per radiatorių, kuris atsiranda tik važiuojant.
Sunku nepastebėti, kad ilgas šildymas tuščiąja eiga karštą dieną apkrauna sistemą būtent tada, kai ji jau ir taip dirba sunkiausiomis sąlygomis – aušinimo sistemai tenka kovoti su aukšta lauko temperatūra, o dar ir be pagalbinio oro srauto iš priekio.
Kodėl tai kenkia, o ne tik švaisto laiką
Dirbant laisvomis apsukomis šaltu ar net vidutinės temperatūros varikliu, į cilindrus dažnai tiekiamas riebesnis kuro mišinys, kol elektronika pilnai persijungia į darbinį režimą – tai reiškia degalų švaistymą be jokios naudos. Be to, ilgas tuščiosios eigos darbas nesukuria pakankamos apkrovos, kad variklis pasiektų optimalią darbinę temperatūrą taip greitai, kaip važiuojant – variklis greičiau sušyla judėdamas, ne stovėdamas.
Ir tai – dar ne viskas: JAV vartotojų organizacija „Consumer Reports” bei Amerikos automobilininkų asociacija (AAA) savo tyrimuose sutaria vienareikšmiškai – ilgesnis šildymas tuščiąja eiga nepagreitina variklio pasiruošimo, o kartais net kenkia jam labiau nei įprastas važiavimas be pauzės.
Ką daryti karštą dieną vietoje šildymo
Užveskite variklį, palaukite kelias sekundes, kol jis stabilizuosis, ir pradėkite važiuoti švelniai – be staigaus greitėjimo per pirmąjį kilometrą. Jei salonas įkaitęs nuo saulės, prieš įjungdami kondicionierių trumpam pravėrkite langus ar dureles, kad išleistumėte karštą orą – tai efektyviau nei laukti stovint vietoje. Sutaupytas laikas ir degalai per metus susisumuoja į realią naudą, o variklis nuo to nenukenčia.
