Nuo balandžio 1 d. Lietuvos vairuotojai gali pereiti prie vasarinių padangų, o nuo balandžio 10 d. dygliuotos padangos draudžiamos visiškai – tai numato Kelių eismo taisyklės. Artėjant padangų keitimo sezonui, svarbu žinoti ne tik kada keistis, bet ir ką daryti su senomis padangomis. Pasirodo, jas galima priduoti nemokamai – tačiau tik laikantis konkrečių sąlygų. O už išmetimą į gamtą gresia bauda nuo 200 eurų už kiekvieną padangą.
Nuo kada leidžiamos vasarinės padangos ir kada draudžiamos dygliuotos
Pagal KET, vasarinėmis padangomis galima važiuoti nuo balandžio 1 d. Dygliuotų padangų naudojimas draudžiamas nuo balandžio 10 d. Tai reiškia, kad pirmąją balandžio savaitę techniškai galima dar važiuoti su dygliuotomis žieminėmis, tačiau po dešimtosios – jau ne.
Pavasarį techninės apžiūros centruose ir autoservise prasideda eilės – šis dešimties dienų langas faktiškai reiškia, kad visi spaudžiasi keistis beveik tuo pačiu metu. Kas planuoja iš anksto – sutaupo ir laiko, ir nervų.
Kur dėti senas padangas: nemokamos galimybės
Senų padangų klausimas – kasmet aktualus ir kasmet dalies vairuotojų sprendžiamas neteisingai. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad yra kelios teisinės ir nemokamos galimybės jų atsikratyti.
Paprasčiausias būdas – palikti autoservise. Pagal galiojančius teisės aktus, autoservisas privalo priimti tiek padangų, kiek jų keičiama. Tai reiškia: atvežėte keisti keturių padangų – galite palikti keturias senas. Papildomai mokėti nereikia.
Antra galimybė – stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės. Gyventojas per metus gali nemokamai priduoti iki penkių padangų aikštelėje, priklausančioje jo gyvenamosios vietos savivaldybei. Viršijus šį kiekį, gali būti taikomi mokesčiai – tikslūs įkainiai skiriasi priklausomai nuo savivaldybės.
Trečia galimybė – grąžinti pardavėjui. Pagal Lietuvos teisės aktus, padangų gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už padangų tvarkymą. Pardavėjas privalo informuoti pirkėją, kad padangos kainoje jau įskaičiuotos sutvarkymo išlaidos – ir pirkėjas turi teisę grąžinti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek jų pirko.
Ūkininkai, vilkikų ir autobusų savininkai – atskiros taisyklės
Didelių gabaritų transporto priemonių – traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų – padangos taip pat turi būti tvarkomos pagal aplinkosaugos reikalavimus, tačiau joms taikomos šiek tiek kitokios procedūros.
Ūkininkai gali kreiptis tiesiai į pardavėją ar importuotoją, iš kurio padangos buvo pirktos – šis privalo jas nemokamai išvežti ir perduoti atliekų tvarkytojams. Vilkikų ir autobusų padangos taip pat surenkamos, tačiau įmonės, kurių veikloje jos susidaro, privalo tvarkyti jas savarankiškai pagal teisės aktų reikalavimus.
Kokia bauda gresia už padangų išmetimą į gamtą
Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už padangų išmetimą į aplinką sugriežtinta. Šiuo metu bauda siekia nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną netinkamai atsikratytą padangą – tačiau bendra suma negali viršyti 6 000 eurų. Anksčiau bauda svyravo nuo 30 iki 4 300 eurų.
Jei padangos deginamos – skiriama atskira bauda ir papildomai skaičiuojama žala aplinkai. Tai jau reikšmingai didesnė finansinė atsakomybė nei vien administracinė nuobauda.
Aplinkos apsaugos departamento interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą” pranešimai apie pamiškėse paliktas padangas yra vieni dažniausių – kas rodo, kad problema toli gražu nėra išnykusi. Apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos telefonu 112 arba el. paštu [email protected].
Kitos automobilių atliekos – taip pat nemokamai
Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės priima ne tik padangas. Nemokamai iš gyventojų surenkamos ir panaudota alyva, filtrai, aušinimo skysčiai bei akumuliatoriai. Tikslūs adresai, darbo laikas ir priėmimo sąlygos skelbiami savivaldybių svetainėse ir portale atliekos.lt.
Pavasarinis padangų keitimas – gera proga išvalyti ir garažą. Visos šios atliekos turi teisėtą kelią – ir tas kelias yra nemokamas.
