Karštą vasaros dieną įsėdus į saulėje kaitusį automobilį, ranka instinktyviai spaudžia mygtuką su rodykle, nukreipta į automobilio vidų. Daugelis vairuotojų šį vidinės oro cirkuliacijos režimą vadina kondicionieriaus „turbo mygtuku“ – tarsi jis pats savaime greičiau atvėsintų saloną. Ką apie tai iš tikrųjų sako fizika? Iš dalies teisybė yra, bet ne visa.
Kodėl vidinė cirkuliacija iš tikrųjų padeda
Gamintojų naudojimo instrukcijose vidinė (uždara) cirkuliacija tikrai nurodoma kaip maksimalaus vėsinimo režimas. Jis neleidžia į saloną patekti karštam lauko orui ir verčia sistemą vėsinti tą patį, jau bent iš dalies atšalusį orą – ne nuolat naują, karštą srautą iš lauko. Tas pats principas veikia ir atvirkščiai: įjungus vidinę cirkuliaciją kartu su šildymu, saloną galima sušildyti greičiau.
Kaip iš tikrųjų greičiausiai atvėsinti saloną
Geriausias būdas – ne iškart spausti visus mygtukus, o veikti nuosekliai. Sėdę į vairuotojo vietą, pirmiausia nuleiskite visus langus – taip įkaitęs oras greitai išsivėdina ir salono temperatūra pradeda artėti prie lauko. Po keliasdešimt sekundžių langus pakelkite ir tik tada įjunkite kondicionierių kartu su vidine cirkuliacija. Pasiekus norimą temperatūrą, cirkuliaciją išjunkite, kad ventiliacijos sistema vėl pradėtų įleisti šviežią, mažiau sausą orą iš lauko – tai sumažina riziką peršalti ar susirgti viršutinių kvėpavimo takų infekcija.
Kada dar verta įjungti vidinę cirkuliaciją
Akivaizdžiausia priežastis naudoti šį režimą – noras užblokuoti lauko oro patekimą, kad į saloną nepatektų dulkės ar nemalonus kvapas. Užtenka kartą pavažiuoti paskui automobilį, iš kurio išmetimo vamzdžio veržiasi dūmai, kad įsitikintumėte uždaros cirkuliacijos nauda.
Vis dėlto svarbu suspėti laiku – cirkuliaciją reikia įjungti prieš nemalonų kvapą pasiekiant ventiliacijos sistemą. Jei kvapas jau pateko į saloną, uždaros cirkuliacijos įjungimas tik pablogins situaciją, nes užterštas oras tiesiog nuolat suksis salone. Būtent todėl dalis gamintojų siūlo funkciją, kuri cirkuliaciją įjungia automatiškai, vos jutikliui aptikus taršą įsiurbiamame ore.
Kodėl nevertėtų važiuoti su nuolat įjungta cirkuliacija
Nors vidinė cirkuliacija patogi izoliuojantis nuo lauko kvapų, ilgai naudojama ji turi aiškių apribojimų. Esant išjungtam kondicionieriui arba automobiliuose be jo, ilgai veikiant vien vidinei cirkuliacijai, gali imti rasoti priekinis ir šoniniai stiklai. Be to, nesant lauko oro (deguonies) antplūdžio, salone prastėja oro kokybė, sunkiau išlaikyti koncentraciją, o ilgainiui tai gali sukelti nuovargį ir mieguistumą – rizika, kurios geriau vengti vairuojant.
Stiklai gali rasoti net automobiliuose su kondicionieriumi – dėl ventiliacijos sistemos inercijos. Tačiau kadangi kondicionierius sausina orą, garas nuo stiklų paprastai išnyksta jau po kelių akimirkų jį įjungus. Jei taip nenutinka, verta patikrinti salono filtro būklę. Taip pat svarbu atsiminti, kad per ilgai veikianti uždaros cirkuliacijos sistema gali pernelyg išsausinti salono orą.
Ką verta atsiminti
Vidinė cirkuliacija – naudingas įrankis, bet ne stebuklingas „turbo mygtukas“, kurį verta laikyti nuolat įjungtą. Naudokite ją tikslingai: pirmosioms minutėms po įkaitusio salono vėsinimo, taip pat trumpam, kai reikia užsiblokuoti nuo lauko taršos ar kvapų. Likusiam laikui palikite sistemą veikti su šviežiu lauko oru – taip saloną vėsinsite efektyviau, o ne rizikuosite rasojančiais stiklais ar mieguistumu už vairo.
