Automobilis per metus nuvažiuoja tik 7 ar 8 tūkst. kilometrų, todėl jo eksploatacija turėtų būti lengva – tokia logika atrodo savaime suprantama. Tačiau mechaniniu požiūriu nedidelė rida ne visada reiškia švelnų naudojimą. Ypač jeigu didžioji jos dalis surenkama kasdien važiuojant po kelis kilometrus.
Trumpi maršrutai yra viena iš sąlygų, galinčių paspartinti variklio alyvos senėjimą. Problema ryškėja rudenį ir žiemą, kai varikliui bei visai pavaros sistemai reikia daugiau laiko visiškai sušilti.
Aušinimo skystis sušilo – alyva dar nebūtinai
Viena dažniausių vairuotojų klaidų – manyti, kad prietaisų skydelyje į normalią padėtį pakilusi aušinimo skysčio temperatūros rodyklė reiškia, jog visas variklis jau pasiekė optimalų režimą.
Iš tikrųjų skirtingos automobilio sistemos šyla nevienodu greičiu. Variklio alyvai, transmisijai ir kitoms detalėms gali reikėti daugiau laiko.
Jeigu automobilis užvedamas šaltas, nuvažiuoja penkis kilometrus ir vėl išjungiamas, didelę kelionės dalį jis praleidžia šilimo fazėje. Kitą rytą ciklas kartojamas nuo pradžių.
Kodėl tai svarbu variklio alyvai?
Šaltas variklis dirba kitomis sąlygomis nei visiškai įšilęs. Alyvos klampa priklauso nuo temperatūros, o pačioje tepimo sistemoje laikui bėgant gali kauptis degimo produktų, drėgmės ir kitų teršalų.
Autokult informacijoje apie variklines alyvas dažnos trumpos kelionės, per kurias variklis nepasiekia darbinės temperatūros, įvardijamos kaip viena iš sąlygų, trumpinančių alyvos naudojimo laiką.
Tai svarbi detalė automobilių savininkams, kurie alyvos keitimą planuoja tik pagal kilometrus. Jeigu gamintojas nustato ir laiko intervalą, jo ignoruoti vien dėl mažos ridos nereikėtų.
Drėgmė turi spėti pasišalinti
Variklio viduje tam tikras drėgmės kiekis nėra neįprastas. Ilgesnės kelionės metu, kai alyva ir variklis pakankamai įkaista, dalis jos gali pasišalinti per karterio ventiliacijos sistemą.
Nuolat važiuojant tik trumpais maršrutais tam lieka mažiau galimybių. Šaltuoju sezonu dėl didesnių temperatūrų skirtumų problema gali tapti dar pastebimesnė.
Vienas matomų simptomų gali būti šviesi emulsija po alyvos įpylimo dangteliu. Vis dėlto toks vaizdas nėra diagnozė: emulsiją gali sukelti kondensatas, bet panašūs požymiai gali atsirasti ir esant rimtesniam gedimui. Jeigu mažėja aušinimo skysčio lygis, variklis kaista ar alyvos būklė stipriai pasikeitusi, reikalinga diagnostika.
Dyzeliniam automobiliui trumpi maršrutai gali būti dar sudėtingesni
Modernūs dyzeliniai automobiliai turi kietųjų dalelių filtrus. Kad filtras galėtų efektyviai regeneruotis, sistemai reikia tinkamų sąlygų, kurios ne visada susidaro per kelių minučių kelionę mieste.
Jeigu regeneracijos procesai nuolat nutraukiami, ilgainiui gali didėti filtro apkrova. Skirtingų automobilių valdymo strategijos skiriasi, todėl universalaus „važiuokite tiksliai tiek minučių tokiu greičiu“ recepto nėra.
Geriausia vadovautis konkretaus modelio naudojimo instrukcija ir nereikėtų bandyti regeneracijos dirbtinai atlikti pažeidžiant Kelių eismo taisykles ar be reikalo laikant labai dideles variklio apsukas.
Nukenčia ne tik variklis
Trumpų važiavimų režimas apkrauna ir 12 V akumuliatorių. Užvedimo momentu starteriui reikia nemažai energijos, o vos kelių minučių kelionės kartais gali nepakakti visiškai kompensuoti sunaudotą energiją, ypač žiemą.
Šaltuoju sezonu vienu metu įjungiama daugiau elektros vartotojų: galinio stiklo šildymas, sėdynių ir vairo šildymas, ventiliatorius, žibintai.
Jeigu akumuliatorius jau senas, rudenį pirmieji simptomai gali būti lėtesnis starterio darbas arba neveikianti start-stop sistema.
Trumpi maršrutai gali paveikti ir stabdžius
Automobilis, kuris daug laiko stovi ir važiuoja tik trumpai, nebūtinai turi idealius stabdžius vien todėl, kad jų trinkelės mažai nudilusios.
Drėgname klimate ant stabdžių diskų gali formuotis paviršinė korozija. Įprastai ji nusivalo stabdant, tačiau ilgai stovinčiame ar labai mažai naudojamame automobilyje rūdijimo procesai gali progresuoti.
Todėl mažos ridos automobiliui vis tiek reikia periodinės važiuoklės, stabdžių ir skysčių patikros.
Ką praktiškai keisti artėjant rudeniui?
Specialiai važinėti be tikslo vien tam, kad „pravėdintume variklį“, nebūtina. Tačiau jeigu visos kasdienės kelionės yra labai trumpos, naudinga retkarčiais jas sujungti į vieną ilgesnį maršrutą.
Rudenį taip pat verta:
- patikrinti variklio alyvos lygį ir prisiminti paskutinio keitimo datą;
- įvertinti 12 V akumuliatoriaus būklę;
- stebėti aušinimo skysčio lygį;
- patikrinti padangų slėgį, nes krentant temperatūrai jis keičiasi;
- neatidėlioti neįprastų variklio ar išmetimo sistemos perspėjimų diagnostikos.
Mažos ridos automobilis nėra automobilis be priežiūros
Vairuotojui, kuris per metus nuvažiuoja 5–10 tūkst. kilometrų, gali atrodyti nelogiška automobilį prižiūrėti taip pat kruopščiai kaip dvigubai didesnę ridą turinčią transporto priemonę. Tačiau kilometrai yra tik viena eksploatacijos dalis.
Dažni šalti paleidimai, trumpi maršrutai, ilgas stovėjimas ir važiavimas mieste gali būti gana sunkus režimas. Dėl to gamintojų aptarnavimo grafikuose neretai naudojama taisyklė „kilometrai arba laikas – kas įvyksta anksčiau“.
Artėjant Lietuvos rudeniui verta prisiminti paprastą principą: automobiliui geriau ne tai, kad jis važiuoja kuo mažiau, o tai, kad yra eksploatuojamas ir prižiūrimas tinkamai. Penki kilometrai iki darbo savaime automobilio nesugadins, tačiau tūkstančiai tokių šalto variklio ciklų gali turėti daugiau reikšmės, nei rodo odometras.
