Vokietijos greitkelyje kamštis – ir prieš pat jį pastebi ženklą su juodu rodyklės ženklu ir stambiu raudonu tašku. Dauguma vairuotojų šio simbolio niekada nematė, dar daugiau – jo tiesiog nepastebi, nes jis kelyje pasitaiko retai. Bet tie, kurie žino, ką jis reiškia, gali sutaupyti valandą ar daugiau.
Raudonas taškas – ne bendra eismo taisyklė, o nuoroda į vadinamąjį „raudonąjį maršrutą” (vok. „rote Route”). Tai iš anksto suplanuota apvažiavimo trasa nuo vienos greitkelio išvažiavimo iki artimiausio įvažiavimo ta pačia kryptimi, skirta padėti apvažiuoti ypač spūstims linkusius ruožus.
Kur ir kodėl atsirado ši sistema
Sistema veikia Bavarijoje, konkrečiausiai – Regensburgo regione, aplink Pfaffenšteino tunelį (Pfaffensteiner Tunnel) A3 ir A93 greitkeliuose. Ji įdiegta dar 2004 m., kai šiame ruože reguliariai susidarydavo valandų trukmės spūstys. Šiuo tuneliu kasdien pravažiuoja apie 70 000 transporto priemonių, o kamščiai regione jau seniai turi legendinį statusą.
Kryptis žymima skirtingai: šiaurės link vedanti trasa žymima raudonu tašku, pietų link – raudonu apskritimu. Įdomu tai, kad Bavarijoje egzistuoja ir analogiška „mėlynojo taško” sistema, pirmą kartą įdiegta dar 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių metu, skirta apvažiuoti patį Miuncheną.
Kada šis ženklas suveikia
Maršrutas neaktyvuojamas nuolat – jis įsijungia tik gavus konkrečius eismo pranešimus per radiją, kai numatoma, jog spūstis truks ilgiau nei apie 90 minučių. Artėjant ilgalaikei Pfaffenšteino tunelio rekonstrukcijai (darbų pradžia planuojama nuo 2029 m.), ši trasa regione taps dar aktualesnė.
Svarbu suprasti: raudonos trasos laikytis neprivaloma. Tai rekomendacija, ne įpareigojimas, skirtingai nei įprasti privalomi apvažiavimo ženklai (geltoni „Umleitung” skydai). Vokietijos automobilių klubas ADAC šią sistemą taip pat viešai aiškina savo vairuotojams – tai rodo, kad ženklas, nors ir retas, laikomas naudingu ir oficialiai pripažintu įrankiu.
O kaip su navigacijos programėlėmis
Skirtingai nuo „Google Maps” ar „Waze”, kurios apvažiavimo maršrutą parenka algoritmu ir kartais nukreipia srautą per mažus kaimus, sukeldamos naujas problemas vietoje, raudonoji trasa iš anksto suplanuota vietos kelių administracijos, atsižvelgiant į kelio pralaidumą konkrečioje vietovėje.
Ar panašios sistemos yra Lietuvoje
Lietuvos KET tokios – neprivalomos, iš anksto paženklintos alternatyvios trasos – sistemos neturi. Lietuvoje esantys apvažiavimo ženklai žymi standartinį, dažniausiai privalomą aplinkkelį dėl remonto darbų ar eismo įvykio, o ne pasirenkamą, iš anksto suplanuotą trasą nuolat spūstingiems ruožams. Jei tokia problema Lietuvoje ir kyla – tai labiau atskiruose miestų įvažiavimuose, o ne konkrečiuose, sistemingai pažymėtuose greitkelio ruožuose.
Kitą kartą, jei Vokietijos greitkelyje pamatysite ženklą su raudonu tašku – žinosite, kad tai ne atsitiktinumas, o galimybė apvažiuoti kamštį keliu, kurį jau apgalvojo vietos specialistai.
