Iki 2026 m. rugsėjo 30 d. Latvija ketina pradėti nuoseklų senų kelio ženklų, nukreipiančių Maskvos ar Vitebsko kryptimi, keitimą – toks terminas numatytas susisiekimo ministerijos parengtame plane. Ženklai su Rusijos ir Baltarusijos gyvenviečių pavadinimais Latvijos keliuose stovi dar iš sovietmečio, o dabar valdžia oficialiai pripažino: jų tiesiog nebereikia.
Kiek ženklų ir kur jie stovi
Valstybės įmonės „Latvijas Valsts ceļi” duomenimis, valstybiniuose keliuose šiuo metu yra 235 kryptiniai ir informaciniai ženklai su Rusijos ar Baltarusijos miestų pavadinimais. Daugiausia jų – ant pagrindinių magistralių Vidžemės, Daugpilio, Bauskės ir Jelgavos kryptimis, dalis stovi Rygoje bei Daugpilyje. Vien Rygos savivaldybėje tokių ženklų priskaičiuota 78.
Kodėl ne iš karto, o pamažu
Ministerija svarstė variantą tiesiog užklijuoti nepageidaujamus užrašus, tačiau nuo šios idėjos atsisakyta. Dalinis dangstymas gali pabloginti ženklo matomumą tamsiuoju paros metu ir sukelti painiavą vairuotojams. Todėl pasirinktas kitas kelias: ženklai keičiami palaipsniui, per planinius remontus ar infrastruktūros atnaujinimą. Pilnas ir dalinis koregavimas kainuotų apie 120 tūkst. eurų su PVM, o papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto ministerija prašyti neplanuoja – lėšos bus skiriamos iš jau turimų.
O kaip Lietuva?
Lietuvos kelio ženklai iki šiol remiasi 2002 m. patvirtinta sistema, kurios šaknys – sovietinis GOST standartas. Ar tai reiškia, kad ir mūsų šalyje anksčiau ar vėliau teks spręsti tą patį klausimą? Kol kas – ne skubiai. Susisiekimo ministerija LRT patvirtino, kad šiuo metu nuorodų į Baltarusijos ar Rusijos miestus keitimo klausimas nesvarstomas, tačiau geopolitinė situacija stebima nuolat ir tema galėtų sugrįžti į darbotvarkę. Panašios iniciatyvos Seime jau buvo keltos – 2024 m. tiek konservatorius Andrius Vyšniauskas, tiek Kęstutis Masiulis siūlė atsisakyti sovietinio dizaino ženklų, primindami, kad Latvija ir Estija savo sistemas pakeitė dar nepriklausomybės pradžioje. Iniciatyvos toliau svarstymų tuomet nepajudėjo.
Skirtingi tempai, tas pats klausimas
Latvija veiksmų ėmėsi ne todėl, kad ženklai keltų pavojų eismui – jie techniškai veikia taip pat, kaip ir bet kurie kiti. Sprendimas grynai simbolinis, bet valdžia jį įvardija kaip savaime suprantamą. Lietuvoje panašus argumentas skambėjo ne kartą, tačiau konkretaus plano su data, kaip Rygoje, kol kas nėra.
Redakcijos vertinimu, kaimyninės šalies pavyzdys rodo, kad tokį pokytį galima suplanuoti be papildomo biudžeto – tereikia politinės valios jį įtraukti į jau vykstančius remontus. Lietuvoje panaši diskusija kyla kas kelerius metus, bet kol kas taip ir lieka diskusija.
