Jungtinės Karalystės keliuose vis dažniau pastebimas naujo tipo greičio ženklas – su žaliu, o ne įprastu raudonu apvadu. Ženklas atrodo oficialiai, tad nemažai vairuotojų automatiškai daro prielaidą, kad jo reikia laikytis taip pat griežtai, kaip ir bet kurio kito. Ta prielaida – klaidinga. Ir būtent ji, perkelta į Lietuvos kontekstą, gali suklaidinti dar labiau.
Kas iš tikrųjų yra žalias greičio ženklas
Žaliomis juostomis pažymėti greičio ribojimo ženklai yra eismo mažinimo iniciatyvos D. Britanijoje dalis. Skirtingai nuo tradicinių, raudonu apvadu paženklintų ženklų, kurie teisiškai įtvirtina greičio apribojimą, žali ženklai tėra rekomendacija dėl saugaus važiavimo greičio konkrečioje vietoje. Vairuotojui, viršijusiam rekomenduojamą greitį, jokios teisinės sankcijos negresia – tačiau ženklu siekiama skatinti atsargesnį vairavimą. Dažniausiai tokie ženklai statomi gyvenvietėse, mokyklų zonose ir vietose, kur reikia ypatingo atsargumo. Nors naudojami jau apie dešimtmetį, D. Britanijos keliuose jie vis dar reti.
Panašią rekomenduojamo greičio idėją naudoja ir kitos šalys, tik kitokia spalva: Vokietijoje – mėlyni stačiakampiai ženklai su rekomenduojama 130 km/val. riba tam tikruose autobano ruožuose, Ispanijoje – mėlyni kvadratiniai ženklai, Norvegijoje – balti su juodu ženklinimu. Būtent žalias apvadas šiam tikslui naudojamas tik D. Britanijoje – kitos šalys artimiausiu metu jo diegti neplanuoja.
Kodėl ši logika Lietuvoje neveikia
Ar tai reiškia, kad bet koks žalias elementas kelio ženkle Lietuvoje irgi tik rekomendacija? Visai ne – ir būtent čia slypi rizika suklysti. Lietuvos KET žalią spalvą naudoja kelis kartus, ir kiekvienu atveju ji reiškia konkrečią, teisiškai privalomą taisyklę, o ne pasiūlymą.
Pagal KET 76 punktą, jei sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę net degant draudžiamam signalui – tačiau prieš tai privaloma sustoti prieš „Stop“ liniją ar pėsčiųjų perėją ir įsitikinti, kad tai saugu. Tai ne rekomendacija, o konkreti, sąlyginė leidimo taisyklė.
Kitas pavyzdys – ženklas Nr. 561 „Mažos taršos zona“. Jis žymi teritoriją, kurioje savivaldybės tarybos sprendimu ribojamas arba draudžiamas taršesnių automobilių eismas – tai jau ne saugaus greičio patarimas, o teisiškai įpareigojantis apribojimas, už kurio nesilaikymą gali būti taikomos sankcijos.
Ką iš to turėtų prisiminti Lietuvos vairuotojas
Redakcijos vertinimu, pati naudingiausia pamoka iš šios D. Britanijos naujienos – ne pati žalio ženklo reikšmė, o principas, kurio verta laikytis visur: ženklo spalva savaime nieko negarantuoja, o jo teisinę galią lemia konkrečios šalies KET nuostatos. Lietuvoje sutikę žalią elementą kelio ženkle ar prie šviesoforo, vairuotojai turėtų vadovautis ne intuicija iš užsienio patirties, o konkrečiu KET punktu, kuris tą ženklą apibrėžia. Kai abejojate – saugiausia elgtis taip, tarsi ženklas būtų privalomas, kol nesate tikri priešingai.
