„Lenkiant galima viršyti greitį – kad tik greičiau baigtum manevrą.“ Šį įsitikinimą Lietuvoje išgirsi bene kiekvienoje vairuotojų diskusijoje. Logika atrodo net protinga: kuo greičiau aplenki, tuo trumpiau būni priešpriešinėje juostoje. Bet teisiškai šis įsitikinimas – mitas.
Ką sako KET apie greitį lenkiant
Esminis dalykas: KET nenumato jokios išimties, leidžiančios viršyti nustatytą greitį lenkimo metu. Nustatytas greičio ribojimas – tiek bendras (pavyzdžiui, 90 km/h užmiestyje ar 50 km/h gyvenvietėje), tiek nurodytas kelio ženklu – galioja visą laiką, įskaitant ir lenkimą.
KET 136 punktas išvardija, ką vairuotojas privalo įvertinti prieš pradėdamas lenkti: ar jo paties niekas jau nelenkia, ar priekyje esantis nerodo kairiojo posūkio signalo, ar lenkimui reikalinga juostos dalis laisva, ar bus išlaikytas saugus atstumas ir ar pavyks saugiai grįžti į savo juostą. Tarp šių sąlygų nėra nė vienos, kuri leistų peržengti greičio ribą. Priešingai – manevras turi būti atliktas neviršijant leistino greičio.
Iš kur atsirado mitas
Klaida greičiausiai kyla iš painiavos su kita, realiai egzistuojančia taisykle. KET 138 punktas draudžia lenkiamos transporto priemonės vairuotojui trukdyti aplenkti didinant greitį. Tai reiškia, kad tas, kurį lenkia, negali „pabėgti“ – bet tai anaiptol nereiškia, kad lenkiantysis įgyja teisę viršyti greitį.
Kitaip tariant, jei lenkti saugiai neįmanoma neviršijus greičio ribos, teisingas sprendimas pagal KET yra vienas – tokio lenkimo iš viso nepradėti. Ar verta rizikuoti bauda ir avarija vien tam, kad sutaupytum kelias sekundes?
Kiek kainuoja klaida
Greičio viršijimas lenkiant baudžiamas lygiai taip pat, kaip bet kuris kitas greičio viršijimas – pagal ANK 416 straipsnį. Viršijus iki 10 km/h skiriamas įspėjimas, 11–20 km/h – 12–30 €, 21–30 km/h – 30–90 €, 31–40 km/h – 120–170 €, o viršijus daugiau nei 50 km/h bauda siekia 450–550 € kartu su teisės vairuoti atėmimu.
Svarbu suprasti: tai, kad greitis buvo viršytas „tik lenkiant“, nėra jokia lengvinanti aplinkybė. Fotoradarui ar pareigūnui manevro kontekstas nesvarbus – fiksuojamas tik greitis konkrečioje vietoje.
Kada lenkimas apskritai draudžiamas
Verta prisiminti ir tai, kad KET 140 punktas nurodo vietas, kur lenkti draudžiama nepriklausomai nuo greičio: sankryžose (išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje), pėsčiųjų perėjose, geležinkelio pervažose ir jų prieigose, ruožuose su ženklu „Lenkti draudžiama“ bei posūkiuose ar kelio ruožuose su ribotu matomumu. Šiose vietose klausimas apie greitį net nekyla – pats manevras jau būtų pažeidimas.
Ką daryti praktiškai
Prieš pradedant lenkti verta įvertinti paprastą dalyką: ar pavyks saugiai aplenkti, likant nustatyto greičio ribose. Jei atsakymas neaiškus – saugiau palaukti tinkamesnės vietos ar progos, pavyzdžiui, papildomos juostos ar lenkimui skirto ruožo. Lenkimas neviršijant greičio – ne tik teisės aktų reikalavimas, bet ir vienintelis būdas manevrą atlikti tikrai saugiai.
Mitas apie „leistiną“ greičio viršijimą lenkiant gyvas todėl, kad skamba logiškai. Bet KET logika kitokia: jei saugiam lenkimui reikia viršyti greitį, vadinasi, tam nėra tinkamos vietos.
