Sustabdo prie Vilniaus aplinkkelio. Dokumentai pateikti, blaivumas patikrintas, viskas tvarkoje. Ir tada nuskamba: „Ar galėtumėte parodyti telefoną?“ Klausimas atrodo kaip rutina. Bet teisinis atsakymas į jį – visai kitoks nei į „parodykite vairuotojo pažymėjimą“. Ir viskas priklauso nuo vieno žodžio: prašymas tai ar reikalavimas.
Ką KET įpareigoja pateikti sustabdymo metu
Kelių eismo taisyklių 16 punktas nustato aiškų dokumentų sąrašą, kurį vairuotojas privalo pateikti tikrinančio pareigūno reikalavimu: galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus bei privalomojo draudimo liudijimą. KET 17 punktas papildomai numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas dėl neblaivumo ar apsvaigimo – tai pareiga, kurios atsisakyti negalima.
Telefono turinio šiame sąraše nėra. Jis nepatenka nei į KET 16, nei į 17 punkto reguliavimo sritį. Tai reiškia, kad įprasto sustabdymo metu pareigūnas neturi KET pagrindo reikalauti, kad vairuotojas atrakintų telefoną ar parodytų jame esančią informaciją.
Ar pareigūnas gali paprašyti? Žinoma – paprašyti galima bet ko. Bet prašymas ir reikalavimas teisiškai yra du skirtingi dalykai, ir būtent čia slypi visas skirtumas.
Kada telefonas vis dėlto tampa svarbus
Yra situacija, kai pareigūno domėjimasis telefonu turi pagrindą – jei kyla įtarimas, kad vairuotojas naudojosi juo vairuodamas. Primename, kad pagal KET 20 punktą transporto priemonei dalyvaujant eisme draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis laikant jas rankose. Tačiau net ir tokiu atveju telefono turinys nėra privalomas – pareigūnas gali tik vizualiai vertinti, ar prietaisas buvo rankose, o ne reikalauti atverti susirašinėjimus ar programėles.
Kada telefoną apskritai galima paimti
Tai jau atskira, griežtai reglamentuota kategorija. Telefono paėmimas galimas tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad jame yra nusikalstamos veikos įrodymų, arba kai kyla pavojus gyvybei ar sveikatai. Toks veiksmas vyksta jau ne eismo kontrolės, o baudžiamojo proceso rėmuose.
Svarbus niuansas: telefoną paimti galima, bet atrakinti – ne. Pareigūnai gali laikyti prietaisą ir vėliau bandyti prieiti prie jo turinio per specialistus ar teismo nutartimi, tačiau vairuotojas negali būti įpareigotas pats jį atrakinti. Bet ar tai reiškia, kad atsisakius pareigūnai nieko negali? Ne – atsisakymas gali paskatinti išsamesnę apžiūrą ar papildomus klausimus. Tai praktinė pusiausvyra tarp teisinių garantijų ir realios situacijos.
Teisė, kurios daugelis nežino: kontrolės filmavimas
Lietuvos įstatymai nedraudžia vairuotojui filmuoti policijos kontrolės proceso – tai patvirtinta ir teisininkų išaiškinimais, ir oficialiais policijos komentarais. Filmavimas nėra kliūtis kontrolei ir negali tapti pagrindu papildomoms sankcijoms. Vienintelis apribojimas susijęs su vieša publikacija: pareigūno atvaizdas yra jo asmens duomenys, todėl įrašą platinant viešai gali kilti teisinis klausimas dėl sutikimo. Filmuoti – galima, skelbti internete be apdorojimo – rizikinga.
Ką daryti, jei pareigūnas prašo telefono
Redakcijos vertinimu, ramiausiai situaciją išsprendžia tas, kuris skirtumą žino iš anksto, o ne aiškinasi jį įtampos akimirką. Praktiniai žingsniai paprasti:
- Jei prašymas atrodo bendro pobūdžio – mandagiai pasiteiraukite, kokiu teisiniu pagrindu jis reiškiamas; pareigūnas privalo jį nurodyti, jei veiksmai atliekami oficialiai
- Jei prašymas susijęs su įtarimu dėl naudojimosi telefonu vairuojant – telefono turinio rodyti neprivalote, bet situacija sudėtingesnė
- Jei situacija eskaluojasi – nekonfliktuokite, atsisakykite ramiai, o filmavimas tampa papildoma apsauga
Telefono turinys Lietuvoje – ne tas pats, kas vairuotojo pažymėjimas. Vieno parodyti privalote, kito – ne. Šį skirtumą verta žinoti anksčiau, nei atsidursite situacijoje, kur jūsų to paprašo.
