Atstumas lenkiant dviratininką Lietuvoje apibrėžtas tiksliai – metrais ir centimetrais. Greitis tuo metu – ne. Aplenkti dviratininką užmiesčio kelyje važiuojant 90 km/h ir nepažeisti nė vienos KET nuostatos pas mus visiškai įmanoma. Ispanijoje nuo šių metų spalio 1 d. toks pat manevras jau būtų pažeidimas.
Pagal leidinio „auto-motor-und-sport“ aprašytas naujas Ispanijos taisykles, lenkdamas dviratininką už miesto vairuotojas privalo važiuoti bent 20 km/h mažiau, nei leidžia kelio ženklas. Kur leistina 90 km/h, lenkimo metu – daugiausia 70 km/h. Lietuvos KET tokio reikalavimo neturi. Užtat turi kitą – kur kas konkretesnį, nei daugelis vairuotojų mano.
Kiek metrų privalote palikti iki dviratininko
Pagrindinė nuostata – KET 126 punktas. Jis sako, kad motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp savo automobilio ir to eismo dalyvio privalo palikti:
- ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai važiavimo greitis nedidesnis kaip 50 km/h;
- ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai greitis didesnis kaip 50 km/h.
Riba yra ne kelio ženklas ir ne gyvenvietės pradžia. Riba yra spidometras. Mieste, kur leidžiama 50 km/h, užtenka metro. Išvažiavus už gyvenvietės ženklo ir pagreitinus iki 51 km/h, reikalavimas automatiškai pasikeičia į pusantro metro – ir niekas apie tai neinformuoja.
Kada šoninio atstumo reikalavimas negalioja
Tas pats 126 punktas turi išimtį, kurios daugelis net nėra skaitę: reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo netaikomas važiuojant atskira eismo juosta. Praktiškai tai reiškia situaciją, kai dviratininkas rieda savo dviračių juosta, o automobilis – savąja. Tada formalaus metro ar pusantro skaičiuoti nereikia. Bet KET 126 punkto pirma dalis vis tiek lieka galioti: tarpas iš šono turi būti toks, kad eismas būtų saugus.
Greitis prie dviratininko: ko KET nereikalauja
Lietuvoje nėra nuostatos, kuri lenkimo metu įpareigotų nuleisti greitį fiksuotu dydžiu. Yra KET 127 punktas – vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o rinkdamasis greitį atsižvelgti į kelio būklę, meteorologines sąlygas ir eismo intensyvumą. Yra KET 128 punktas – atsiradus kliūčiai ar grėsmei eismo saugumui vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti automobilį.
Formuluotės lanksčios. Jomis galima pagrįsti beveik viską – ir tai, kad pralėkti pro dviratininką 90 km/h greičiu buvo saugu, ir tai, kad nebuvo. Bet ar to pakanka, kai tarp dviejų eismo dalyvių – pusantro metro oro?
Dar vienas niuansas, kurį vairuotojai pamiršta: lenkimas negali tapti greičio viršijimo priežastimi. KET 135.1 ir 135.2 punktai draudžia viršyti gamintojo nustatytą ar skiriamuoju ženklu nurodytą greitį, o leistino greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/h pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį užtraukia baudą nuo 12 iki 30 eurų. Jei manevrą įmanoma atlikti tik įspaudus akceleratorių giliau – manevro nėra.
Kokia bauda realiai gresia
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo ANK tekstą – atskiro straipsnio būtent už šoninį atstumą iki dviratininko jame nėra. Todėl vertinimas priklauso nuo to, kaip baigėsi manevras:
- ANK 417 straipsnio 7 dalis – kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurių kodekse nėra atskirai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų;
- ANK 420 straipsnio 1 dalis – pavojingą situaciją sukėlęs KET pažeidimas, tai yra toks, kuris privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį ar kryptį, užtraukia baudą nuo 170 iki 230 eurų;
- ta pati 420 straipsnio 1 dalis taikoma ir tada, kai dviratininkas aplenkiamas vietoje, kurioje pagal KET lenkti draudžiama – pavyzdžiui, ruože, kur blogai matomas kelias, ar pėsčiųjų perėjoje.
Dešimt eurų už neišlaikytą metrą. Šimtas septyniasdešimt – už tą patį metrą, kai dviratininkas krūpteli ir vingiuoja į kelkraštį. Skirtumas tarp dviejų tarifų – ne taisyklėje, o sekundės dalyje.
Redakcijos vertinimu, čia ir yra silpnoji vieta: pati nuostata Lietuvoje yra, o atskiros, aiškiai įvardytos sankcijos jai – nėra. Ispanijos keliu eita priešingai: ten griežtinamas reikalavimas, ne jo interpretacija.
Šalmas, penki metrai ir vienpusės gatvės
Naujame Ispanijos pakete yra ir tai, ko mūsų KET nereguliuoja: už miesto dviratininkas privalo dėvėti šalmą, mieste iki jo turi būti paliekamas ne mažesnis kaip 5 metrų atstumas, o vienpusės gatvės gali būti atidarytos dviračiams abiem kryptimis, jei ten galioja 30 km/h ir yra atitinkamas ženklinimas.
Lietuvoje šalmo klausimas išspręstas pagal amžių, ne pagal vietą: KET 56 punktas nurodo, kad dviračio vairuotojas ar keleivis iki 18 metų, važiuodamas keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą, o vyresniems kaip 18 metų asmenims tai tik rekomenduojama. Vadinasi, pilnametis dviratininkas be šalmo užmiesčio kelyje pas mus nepažeidžia nieko. Atsakomybė už jo saugumą faktiškai persikelia į automobilį, kuris jį lenkia.
Ką patikrinti artimiausioje kelionėje
Kas yra bent kartą lenkęs dviratininką siaurame kelyje su atvažiuojančiu vilkiku priešais – tas žino, kaip greitai teorija baigiasi. Todėl prieš kiekvieną tokį manevrą verta mintyse pažymėti tris dalykus:
- Spidometro rodmenį – iki 50 km/h reikia metro, daugiau kaip 50 km/h jau pusantro;
- Kelio plotį ir priešpriešinį eismą – jei pusantro metro neišeina, lenkimo nėra, yra lėtinimas ir laukimas pagal KET 128 punktą;
- Dviratininko reakciją – jei po jūsų manevro jis staigiai keitė kryptį ar greitį, tai jau ne 10 eurų istorija.
Artimiausią kartą, kai priekyje pamatysite dviratininką, tiesiog pažiūrėkite į spidometrą prieš pradėdami lenkti. Užtrunka sekundę – ir būtent ta sekundė nusprendžia, kurio skaičiaus jums reikia: vieno ar pusantro.
