„Mirksi – vadinasi, privalau sustoti.“ Taip galvoja ne vienas vairuotojas, kai autobusas iš stotelės įjungia kairįjį posūkio signalą. Lietuvos KET pareigą praleisti autobusą sieja ne su mirksinčiu žibintu, o su vieta. Gyvenvietėje ji yra, už jos – ne. O kur baigiasi gyvenvietė, sprendžia ne namai pakelėje ir ne šaligatvis, o konkretus kelio ženklas.
Temą šią savaitę priminė Nyderlandų automobilių portalas „Autobahn“. Ten gyvenvietės ribą žymintis ženklas nulemia, kas turi palaukti. Lietuvoje logika panaši, tačiau su vienais spąstais, kuriuos pastebi ne kiekvienas. Rudenį, kai sutemsta vis anksčiau, o prie stotelių autobusai stovi kas kelis kilometrus, ši smulkmena tampa kasdiene situacija.
Ką iš tikrųjų sako KET 179 punktas
Taisyklė trumpa. KET 179 punktas skelbia: „Gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės.“ Kiekvienas šio sakinio žodis turi reikšmę.
Pirma – gyvenvietėje. Antra – maršrutiniam transportui, t. y. autobusams, troleibusams ir maršrutiniams taksi, kurie važiuoja nustatytu maršrutu. Užsakomasis turistinis autobusas, sustojęs pakelėje išleisti keleivių, tokios lengvatos neturi. Trečia – iš pažymėtos stotelės, o ne iš bet kurios vietos, kur autobusas tiesiog sustojo.
Posūkio signalo 179 punkte apskritai nėra. Jį autobuso vairuotojas privalo įjungti prieš pradėdamas važiuoti pagal bendrąjį KET 82.1 papunktį, todėl praktikoje mirksintis kairysis žibintas ir parodo, kad autobusas ruošiasi judėti. Kartu KET 87 punktas sako, kad signalą rodantis vairuotojas važiavimo pirmumo teisės neįgyja. Gyvenvietėje maršrutiniam transportui daroma išimtis – bet tik ten.
Galioja ir 180 punktas: prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias. Net mieste autobusas negali tiesiog išsukti į juostą tikėdamasis, kad visi spės sustoti. Posūkio signalas autobuse gyvenvietėje veikia kaip reikalavimas. Už jos – tik kaip mandagus prašymas.
Baltas ar mėlynas: ženklas, kuris viską nulemia
Lietuvoje yra du ženklai su gyvenvietės pavadinimu, ir jie reiškia priešingus dalykus. Būtent čia daugelis ir susipainioja.
Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“
Baltas ženklas. KET priede jis apibūdintas kaip gyvenvietės, „kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys“ Taisyklių reikalavimai, pradžia. Nuo jo įsigalioja 50 km/h greičio riba (KET 129 p.), apribojimai naudoti garso signalą ir pareiga praleisti iš stotelės išvažiuojantį autobusą. Zona baigiasi ties ženklu Nr. 551 „Gyvenvietės pabaiga“.
Nr. 612 – mėlynas ženklas su pavadinimu
Jis taip pat vadinasi „Gyvenvietės pradžia“, tačiau KET priede parašyta aiškiai: tai gyvenvietė, „kurioje negalioja Taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse“. Važiuojate pro kaimą, matote namus, parduotuvę, stotelę su laukiančiais žmonėmis, o teisiškai tai vis dar kelias už gyvenvietės. Ten savaime negalioja nei 50 km/h riba, nei 179 punktas.
Ar namų skaičius ką nors keičia? Ne. Riba nustatoma tik ženklais, todėl verta įprasti žiūrėti ne tik į pavadinimą, bet ir į ženklo spalvą.
Autobusas iš stotelės už gyvenvietės: kas atsako
O kas, jei stotelė yra pakelėje už paskutinių kaimo namų arba už mėlyno ženklo? Tada autobusas yra tiesiog transporto priemonė, pradedanti važiuoti. Pagal KET 101 punktą jos vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Posūkio signalas šios pareigos nepanaikina.
Patikrinome ANK tekstą – čia ir slypi netikėtumas. Daugiausia rizikuoja ne automobilio vairuotojas, o autobuso vairuotojas, išsukęs į eismą nepraleidęs kitų. ANK 417 straipsnio 3 dalis už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti nevykdymą numato baudą nuo 60 iki 90 eurų, o 8 dalis leidžia papildomai atimti teisę vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių. Profesionaliam vairuotojui tai jau grėsmė darbui.
Automobilio vairuotojui, gyvenvietėje nepraleidusiam autobuso, atskiros sankcijos ANK neišskiria. Tokiu atveju paprastai taikoma bendroji 417 straipsnio 7 dalis už kitus KET pažeidimus – nuo 10 iki 12 eurų. Suma maža, tačiau susidūrus su autobusu klausimas bus jau ne apie baudą, o apie tai, kas kaltas dėl eismo įvykio.
Nyderlandai turi tokią pačią taisyklę, tik su kitomis spalvomis
Nyderlandų kelių eismo taisyklių (RVV) 56 straipsnis veikia beveik taip pat: gyvenvietėje autobusui reikia leisti išvažiuoti iš stotelės, o už jos išvažiavimas laikomas ypatingu manevru, ir autobusas turi praleisti kitus. Skirtumai du. Olandų taisyklė tiesiogiai reikalauja, kad autobuso vairuotojas posūkio signalu parodytų norą važiuoti. Be to, pagal ten taikomą autobuso apibrėžimą (daugiau nei aštuonios keleivių vietos) ji gali apimti ir turistinius autobusus, o Lietuvoje lengvata skirta tik maršrutiniam transportui.
Įdomiausia – spalvos. Olandų gyvenvietę žymintis ženklas H1 yra mėlynas. Lietuvoje mėlynas ženklas su pavadinimu reiškia priešingai: gyvenvietės taisyklės negalioja. Vairuotojui, kuris dažnai važinėja po Europą, tai tikri spąstai.
Redakcijos vertinimu, du beveik vienodai vadinami ženklai su priešinga teisine reikšme – vienas mažiausiai intuityvių Lietuvos KET sprendimų. Vairavimo mokykloje apie juos kalbama, tačiau kasdien važinėjant spalvos skirtumas lengvai pasimiršta.
Ką daryti, kai autobusas stotelėje mirksi
- Gyvenvietėje, pravažiavę baltą ženklą Nr. 550, sulėtinkite iš anksto ir leiskite autobusui išvažiuoti – tai jūsų pareiga pagal KET 179 p.
- Už gyvenvietės arba pravažiavę mėlyną ženklą Nr. 612 turite pirmenybę, tačiau stebėkite autobusą: jei jis vis tiek pradeda išsukti, saugumas svarbiau už teisybę.
- Užmiestyje nestabdykite staigiai vien dėl mirksinčio signalo – paskui jus važiuojantis vairuotojas to nesitikės.
- Kai autobusas tik artėja prie stotelės, KET 49 punktas reikalauja laikytis visų būtinų atsargumo priemonių – jis gali netikėtai sukti į dešinę.
Mirksintis autobusas stotelėje – situacija, kuri kartojasi kasdien, todėl ir klaidos joje greitai tampa įpročiu. Vieni be reikalo stabdo užmiestyje, kiti nepraleidžia autobuso mieste. Nepastebėta ženklo spalva gali kainuoti ne 12 eurų baudą, o susidūrimą su daug sunkesne transporto priemone.
