Draugas paskambino: automobilis sugedo kelyje. Atvažiavai su virve. Užsirišote. Pajudėjote. Po dviejų kilometrų — smūgis. Ir tada paaiškėjo, kad avarija su draudiku bus daug sudėtingesnė nei atrodė iš pradžių.
Automobilio vilkimas — situacija, kurią daugelis vairuotojų laiko paprastu dalyku. Virvelė, du automobiliai, lėtas važiavimas. Tačiau Kelių eismo taisyklės šiam procesui nustato konkrečius reikalavimus, kurių pažeidimas avarijos atveju gali reikšti vieną dalyką: nuostoliai — jūsų.
Ką KET reikalauja vilkimo metu
Kelių eismo taisyklių 214–218 punktai reglamentuoja transporto priemonių vilkimą. Reikalavimai yra konkretūs ir privalomi.
Lankstios vilkties ilgis turi būti nuo 4 iki 6 metrų, ji turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm — arba pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis ar skydeliais. Standi vilktis negali būti ilgesnė kaip 4 metrai.
Velkamasis automobilis bet kuriuo paros metu privalo važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jei ji neveikia — gale turi būti matomoje vietoje pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas. Tai ne rekomendacija — tai privalomas KET reikalavimas.
Greičio apribojimai taip pat aiškūs: standžia vilktimi — ne daugiau kaip 70 km/h, lankščia vilktimi — ne daugiau kaip 50 km/h. Automagistralėse lankščia vilktimi vilkti draudžiama visiškai.
Velkamojo automobilio vairuotojo pareigos: KET 214 p. reikalauja, kad jį vairuotų asmuo, turintis teisę tai daryti. Tai reiškia — ne bet kas, kas atsisėdo į saloną, o teisę vairuoti turintis vairuotojas, valdantis vairą ir stabdžius.
Kada vilkti draudžiama — ir kodėl tai kritiškai svarbu
KET 217 punktas numato atvejus, kai vilkti apskritai draudžiama. Jų yra dešimt. Svarbiausi praktinėje situacijoje:
Draudžiama vilkti lankščia vilktimi, jei važiuojamoji dalis yra apsnigta ar apledėjusi, arba jei velkamojo automobilio pagrindiniai stabdžiai sugedę. Draudžiama vilkti be vairuotojo velkamajame automobilyje. Draudžiama vilkti automagistralėje ar kelyje, pažymėtame ženklu „Automobilių kelias”.
Ir čia yra ta smulkmena, apie kurią retai galvojama: jei avarija įvyksta pažeidžiant bet kurį iš šių reikalavimų — draudimo bendrovė turi teisinį pagrindą atsisakyti mokėti išmoką arba regresu susigrąžinti išlaidas iš kalto asmens. KET 218 p. aiškiai nurodo: velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi vilkimo skyriaus reikalavimų.
Tai reiškia: jei kalta šalis vilko netinkama virve, be avarinės signalizacijos arba viršijo leidžiamą greitį — avarijos metu patirta žala gali atitekti ne draudikui, o asmeniškai vairuotojui.
Kaip draudimas vertina vilkimo avarijas
Lietuvos draudimo bendrovės standartinėse TPCA (transporto priemonių civilinės atsakomybės) sutartyse numatyta, kad draudimas galioja teisėtai naudojant transporto priemonę. Jei vilkimas vyko pažeidžiant KET — tai jau nelegalus naudojimas.
Praktikoje tai reiškia kelis galimus scenarijus. Pirmas: draudimo bendrovė išmoka žalą nukentėjusiajam, bet vėliau regresu reikalauja sumos iš pažeidusio KET vairuotojo. Antras: ginčas dėl kaltės paskirstymo, kur KET pažeidimas tampa svarbiu argumentu prieš jus. Trečias: jei velkamajame automobilyje nebuvo vairuotojo arba vilktis buvo netinkama — tai papildomas pažeidimų sluoksnis, kuris apsunkina bet kokią kompensacijos galimybę.
Ar tai dažna situacija? Draudimo teisininkai patvirtina: vilkimo avarijos sudaro nedidelę dalį visų eismo įvykių, tačiau ginčų dėl kompensacijos jose — neproporcingai daug. Būtent dėl to, kad vilkimo taisykles retai kas žino tiksliai.
Praktinės taisyklės prieš kiekvieną vilkimą
Prieš pririšant virvę — trumpas patikrinimas, kuris gali sutaupyti tūkstančius:
Pirma — virvelės arba trosso plotis ne mažesnis kaip 50 mm, ryškios spalvos, ilgis 4–6 metrai. Plonos, neryškios spalvos ar per trumpos vilkties naudojimas — tiesioginis KET 215 p. pažeidimas.
Antra — velkamajame automobilyje turi sėdėti vairuotojas su teise vairuoti, su ranka ant vairo ir koja ties stabdžiu. Vilkimas su tuščiu salonu — KET 217.3 p. draudimas.
Trečia — avarines šviesas įjungti abiejuose automobiliuose. Ne tik vilkančiajame — abiejuose.
Ketvirta — greitis: su lankščia vilktimi maksimumas yra 50 km/h. Tai ne rekomendacija — tai riba, kurios viršijimas avarijos atveju tampa jūsų finansine atsakomybe.
Automagistralėje sugedus automobiliui — vilkimas lankščia virve iš principo draudžiamas. Vienintelė teisėta išeitis — specialus techninis vilkikas. Tai gali atrodyti kaip perteklinė biurokratija, bet draudimo dokumentuose šio punkto nepastebėta — neatsipirksta.