Lietus, blogai matosi — ir dešinė ranka traukia prie avarinio mygtuko. Tai atrodo logiška, saugi, atsakinga. Tačiau Kelių eismo taisyklių 96 punktas tokį elgesį įvardija kaip pažeidimą. Avariniai žibintai per lietų ar sniegą vairuojant yra draudžiami — ir tai tik vienas iš dalykų, kuriuos daugelis vairuotojų supranta neteisingai.
Kada avariniai žibintai privalomi pagal KET
KET 96 punktas nustato konkrečias situacijas, kuriose avariniai žibintai ne tik galimi, bet ir privalomi:
- Transporto priemonė priversta sustoti taip, kad kelia pavojų kitiems eismo dalyviams — gedimas, avarija, priverstinis sustojimas prastai apšviestoje vietoje
- Transporto priemonė velkama arba vežama pakelta priekine ar galine dalimi ant atramos įtaiso
- Vairuotoją apakina priešpriešais važiuojančių automobilių priekiniai žibintai — šiuo atveju reikia sumažinti greitį arba sustoti ir laikinai įjungti avarinius žibintus
Visais trimis atvejais avariniai žibintai yra laikino pobūdžio įspėjimas — ne nuolatinis vairavimo režimas. Nuolatinis važiavimas su įjungtais avariniais žibintais KET nenumato kaip teisėtą situaciją.
Lietus, rūkas, sniegas — ir kodėl avariniai žibintai tada draudžiami
Tai labiausiai klaidingai suprantama taisyklė. Daugelis vairuotojų mano, kad blogas oras = avariniai žibintai = didesnis saugumas. Tačiau KET aiškiai nurodo: avarinių žibintų negalima įjungti vairuojant vien dėl lietaus, rūko ar sniego.
Priežastis techninė ir praktinė: avariniai žibintai mirksi vienodai iš abiejų pusių — tiek kairėje, tiek dešinėje. Vairuotojas iš paskos nebegali matyti posūkio rodyklių, nes jos susilieja su mirksančiais avariniais. Tai ne teorija — šio efekto pasekmės matosi daugelyje eismo įvykių per blogą orą.
Blogo oro atveju KET nurodo kitą elgesį: sumažinti greitį, išlaikyti saugų atstumą ir naudoti rūko žibintus (priekinius — kai matomumas mažesnis nei 300 m, galinius — kai mažesnis nei 50 m).
Kontraintuityvus faktas: sugedęs galinis žibintas ir avariniai žibintai
Mažai žinomas, bet praktiškai svarbus KET 234.5 punkto niuansas. Jei tamsiuoju paros metu sugedęs bent vienas galinis gabaritinis žibintas ir neveikia avarinė šviesos signalizacija — privalo būti pritvirtintas avarinis trikampis prie transporto priemonės galo. Tokiu atveju toliau važiuoti leidžiama. Bet jei avariniai žibintai veikia ir yra įjungti vietoj sugedusio galinio žibinto — trikampio pritvirtinti nebūtina.
Kitaip sakant: sugedęs galinis žibintas + veikiantys avariniai žibintai = galima tęsti kelionę. Tai viena iš nedaugelio situacijų, kai avariniai žibintai naudojami važiuojant — ir ji teisėta.
Avariniai žibintai ir stovėjimas draudžiamose vietose
Dar vienas dažnas nesusipratimas: daugelis vairuotojų mano, kad įjungę avarinius žibintus gali laikinai sustoti draudžiamoje vietoje. KET to aiškiai nepatvirtina. Avariniai žibintai neįteisina sustojimo draudžiamose vietose — jie tik signalizuoja apie pavojingą situaciją. Jei vairuotojas be pateisinamos priežasties sustoja draudžiamoje vietoje su avariniais žibintais, tai vis tiek laikoma pažeidimu.
Pagal ANK 417 straipsnį, netinkamas avarinių žibintų naudojimas gali užtraukti baudą nuo 20 iki 30 eurų. Jei naudojami įspėjamaisiais tikslais — pavyzdžiui, „padėkoti” kitam vairuotojui — tai gali būti traktuojama kaip netinkamas signalo naudojimas, už kurį baudos gali siekti iki 90 eurų.
Ką daryti priverstinai sustojus
Įjungę avarinius žibintus, vairuotojai privalo pastatyti įspėjamąjį trikampį: ne mažiau kaip 25 m gyvenvietėse ir ne mažiau kaip 50 m už jų ribų. Greitkeliuose ir automagistralėse — kuo toliau, tuo geriau. Trikampis turi būti gerai matomas artėjantiems vairuotojams.
Trumpai: avariniai žibintai — tai pavojaus signalas, ne komforto priemonė. Juos naudokite tada, kai kiti vairuotojai privalo būti įspėti apie pavojų, o ne tada, kai tiesiog blogai matosi ar norisi jaustis saugiau.
