Kada paskutinį kartą pagalvojote, kurios šviesos jūsų automobilyje iš tikrųjų dega dieną? Jei atsakymas „nežinau, jos įsijungia pačios“ – šis straipsnis būtent jums. Nes tarp dienos šviesų ir artimųjų žibintų šviesų yra konstrukcinis skirtumas, kurio daugelis vairuotojų nežino, o pasekmės matomos ne priekyje, o už automobilio.
Ką tiksliai reikalauja KET 97 punktas
Kelių eismo taisyklių 97 punktas, esantis XII skyriuje „Šviesos prietaisų naudojimas“, formuluoja tai be išlygų: šviesiuoju paros metu motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis žibintų šviesomis. Pastarosios ir yra dienos šviesos (DRL).
Tai reiškia: ne tik ryte, ne tik prieblandoje, ne tik kai debesuota. Ir per patį liepos vidurdienį, kai saulė šviečia maksimaliai. Pareiga galioja visada, kai automobilis dalyvauja viešajame eisme, nepriklausomai nuo oro sąlygų ar matomumo. Lietuvoje šis reikalavimas įvestas 2011 m. – šalis buvo tarp pirmųjų ES valstybių, įdiegusių privalomas dienos šviesas.
Skirtumas, kurio nemato pats vairuotojas
Ir čia prasideda esminė dalis. Kai įjungtos tik dienos šviesos – galiniai žibintai nedega. Kai įjungtos artimosios žibintų šviesos – dega ir priekiniai, ir galiniai. Iš vairuotojo vietos abu variantai atrodo vienodai: priekyje šviesu, prietaisų skydelyje jokio įspėjimo. Bet iš paskos važiuojančiam vairuotojui vaizdas visiškai kitoks.
Būtent todėl dalis vairavimo instruktorių ir eismo saugos specialistų rekomenduoja šviesiuoju paros metu naudoti artimąsias, o ne tik dienos šviesas – ypač blogesnio matomumo situacijose, lietuje, tunelyje ar greitkelyje, kur uždelsta reakcija kainuoja brangiausiai.
Automatinis režimas – ne visada sprendimas
Daugelyje naujesnių automobilių šviesos įsijungia automatiškai pagal šviesos jutiklį. Bet ar tai reiškia, kad galima apie jas visai negalvoti? Ne visai – jutikliai reaguoja į bendrą aplinkos apšvietimą, todėl smarkaus lietaus metu vidurdienį arba važiuojant per tunelį jie kartais lieka dienos šviesos režime, nors iš paskos važiuojantiems vairuotojams jau būtų reikalingi galiniai žibintai. Praktinis patarimas paprastas: prastėjant orams verta pasukti šviesų jungiklį į artimųjų padėtį rankiniu būdu, nepasitikint automatika.
Senesniuose automobiliuose dedikuotų dienos šviesų sistemos apskritai nėra. Tokiu atveju KET reikalauja įjungti artimąsias žibintų šviesas – ir tai visiškai tenkina 97 punkto reikalavimą.
Kokia atsakomybė už pažeidimą
Administracinių nusižengimų kodekse atskiro straipsnio būtent už dienos šviesų nenaudojimą nėra, todėl toks pažeidimas patenka į ANK 417 straipsnio 7 dalį – kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, atskirai kodekse nenumatyti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų. Suma nedidelė, bet svarbiau kita: važiavimas be šviesų dieną yra ne tik formalus pažeidimas, o realiai mažina automobilio pastebimumą kitiems eismo dalyviams.
Kas galioja tamsiuoju paros metu
Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui taikomas atskiras reikalavimas – KET 94 punktas nurodo važiuoti su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis. Vien dienos šviesų tuo metu nepakanka. Rūko žibintus pagal KET 98 punktą leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – dar ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.
Ignoruoti šį skirtumą – reiškia važiuoti manant, kad esate matomas, kai iš tikrųjų iš galo atrodote kaip tamsus siluetas. Ir tai – ne teorija: būtent tokiose situacijose dažniausiai įvyksta susidūrimai iš galo prastėjant matomumui.
