Garso signalas – bene dažniausiai netinkamai naudojama automobilio dalis Lietuvos miestuose. Vieni juo reiškia pyktį spūstyje, kiti sveikinasi su pažįstamu, treti nuspaudžia tiesiog iš įpročio. Bet Kelių eismo taisyklės į tai žiūri kur kas griežčiau, nei atrodo: gyvenvietėje garso signalas iš esmės draudžiamas. Su viena vienintele išimtimi.
Ir už tos ribos peržengimą formaliai numatyta administracinė bauda. Kalbame ne apie tūkstančius, bet įprotis, kurį daro dažnas vairuotojas, techniškai yra pažeidimas.
Ką taisyklės vadina garso signalu
Pagal KET 81 punktą, garso signalas priskiriamas įspėjamiesiems signalams – kartu su posūkių šviesomis, žibintų perjunginėjimu ir avarine signalizacija. Jo paskirtis viena: įspėti kitą eismo dalyvį apie pavojų. Ne pareikšti nuomonę, ne paskubinti, ne pasisveikinti.
Garso signalas išrastas įspėti apie grėsmę. Praktikoje – dažniau apie tai, kad kažkam skubu.
Gyvenvietėje – draudžiama, su viena išimtimi
Esminė nuostata yra KET 88 punkte: gyvenvietėse garso signalų naudoti neleidžiama, išskyrus atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio.
Perskaitykite dar kartą. Ne „kai nervina priekyje stovintis”, ne „kai žalias jau dega, o niekas nevažiuoja”. O tik tada, kai signalas realiai padeda išvengti susidūrimo. Visais kitais atvejais mieste garsinis signalas – už taisyklių ribos.
Tai reiškia paprastą dalyką: jeigu garsu norite paskubinti, subarti ar išreikšti susierzinimą – tai jau ne įspėjimas. Būtent šitą niuansą praleidžia dauguma vairuotojų.
Kur ir kada signalizuoti leidžiama
Už gyvenvietės ribų taisyklės kur kas laisvesnės. KET 89 punktas leidžia garso signalu atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį – bet tik ne gyvenvietėje (mieste tam pačiam tikslui numatytas žibintų perjunginėjimas).
Yra ir kelios specifinės situacijos, kur garso signalas atlieka oficialią funkciją. Šviesoforo signalai gali būti papildomai dubliuojami garsu, informuojančiu neregius pėsčiuosius, kad galima pereiti gatvę (KET 79 p.). Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą taip pat gali dubliuoti garsas (KET 80 p.). Tačiau tai – infrastruktūros, o ne vairuotojo naudojami signalai.
Trumpai: mieste – tik pavojui išvengti; už miesto – dar ir lenkiamajam įspėti. Viskas.
Vairuotojas užsnūdo prie šviesoforo – ką daryti
Klasikinė situacija. Užsidega žalias, o priekyje stovinti mašina nejuda – vairuotojas paskendęs telefone arba tiesiog užsnūdo. Ar galima signalizuoti?
Čia taisyklė netikėtai atsisuka vairuotojo naudai. Neatidus prie šviesoforo stovintis vairuotojas – potenciali kliūtis eismui ir realaus konflikto šaltinis. Trumpas garso signalas, kuriuo atkreipiate jo dėmesį ir taip užkertate kelią galimam nesusipratimui, telpa į KET 88 punkto išimtį – „kad būtų išvengta eismo įvykio”.
Bet skirtumas subtilus. Vienas trumpas signalas prabudinti – pateisinamas. Ilgas, piktas pypsėjimas per visą sankryžą – jau nebe įspėjimas, o susierzinimo demonstracija. Ir formaliai – pažeidimas. Riba tarp šių dviejų dalykų dažnai matuojama sekundės dalimis… ir vairuotojo nervais.
Kiek kainuoja įprotis
Garso signalo naudojimas ne pagal taisykles patenka į ANK 417 straipsnio 1 dalį – kaip Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas. Numatyta bauda vairuotojams – nuo 30 iki 90 eurų.
Realiai už vieną pypsėjimą spūstyje niekas jūsų vidury Vilniaus nesustabdys – tokie pažeidimai fiksuojami retai. Bet formaliai pagrindas yra, ir jei signalizuosite demonstratyviai, ilgai ar konflikto įkarštyje, pareigūnas turi kuo remtis.
Todėl paprasčiausia taisyklė mieste tokia: prieš spausdami signalą, savęs paklauskite, ar juo tikrai vengiate susidūrimo. Jei atsakymas „ne, tiesiog erzina” – ranka geriau tegul lieka ant vairo.
