Greitkelis, kairioji juosta, spidometras rodo maksimalią leidžiamą ribą. „Kam man trauktis į dešinę, jei už mane greičiau vis tiek niekas neturi važiuoti?“ – galvoja nemažai vairuotojų. Būtent šis įsitikinimas Čekijoje ką tik buvo įvardytas kaip vienas dažniausių žalingų įpročių greitkeliuose – ir jis vairuotojui gali kainuoti nemažą baudą. O kaip su šia taisykle Lietuvoje?
Ką pastebėjo čekai
Čekijos žiniasklaida ir tenykštė policija atkreipė dėmesį į paplitusią klaidą: vairuotojai užima kairę ar vidurinę juostą ne lenkimui, o kaip savo „kelionės juostą“, ir iš jos nesitraukia. Čekijos įstatymas aiškus – už miesto keliuose su dviem ir daugiau juostų viena kryptimi važiuojama dešiniąja juosta, o kairė bei vidurinė skirtos tik lenkimui ir kliūčių apvažiavimui.
Svarbiausia, ką pabrėžia Čekijos policija: pareiga atlaisvinti kairę juostą galioja nepriklausomai nuo kitų automobilių greičio. Vairuotojas neturi teisės pats „reguliuoti“ eismo, laikydamasis kairėje juostoje vien todėl, kad važiuoja maksimaliu leistinu greičiu. Už nepagrįstą važiavimą kaire ar vidurine juosta ten gresia bauda iki 5 000 Čekijos kronų (apie 200 eurų).
O ką sako Lietuvos KET
Lietuvoje logika iš esmės ta pati, tik suformuluota kiek kitaip. KET 119 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Kitaip tariant, kairioji juosta nėra skirta nuolatiniam važiavimui – ją užimti reikėtų tik tada, kai to reikalauja lenkimas ar kliūties apvažiavimas.
Papildomai KET 113 punktas įpareigoja lėčiau važiuojantį vairuotoją praleisti greičiau važiuojančius, pasitraukiant kuo labiau į dešinę. O KET 125 punktas draudžia apvažiuoti tos pačios krypties transporto priemones iš dešinės važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta – lenkti rekomenduojama iš kairės.
Kiek tai kainuoja Lietuvoje
Čia daugelis nustemba. Reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas Lietuvoje nėra vien rekomendacija – jis įtrauktas į ANK 417 straipsnio 1 dalį kartu su eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose pažeidimais. Už tokį pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.
Ar dažnai ši nuostata taikoma praktikoje? Rečiau nei už greičio viršijimą – bet tai nereiškia, kad jos nėra. Pareigūnas, pastebėjęs be reikalo kairėje juostoje „įsikūrusį“ vairuotoją, turi teisinį pagrindą skirti baudą. Ypač tai aktualu greitkeliuose ir automagistralėse, kur kairiosios juostos blokavimas ne tik erzina kitus, bet ir realiai didina eismo įvykių riziką – susikaupę automobiliai pradeda lenkti iš dešinės, o tai jau pavojinga situacija.
Palyginimui – Čekijoje maksimali bauda už tą patį pažeidimą siekia apie 200 eurų, tai yra gerokai daugiau nei Lietuvoje. Sunku nepastebėti, kad mūsų taisyklės šiuo atžvilgiu švelnesnės, nors pats pažeidimo pobūdis – identiškas.
„20 sekundžių taisyklė“, kurios KET nerašo
Čekijos ekspertai remiasi praktiniu vokišku orientyru: jei po lenkimo dešiniąja juosta galėtumėte tolygiai važiuoti bent 20 sekundžių nestabdydami, privalote grįžti į dešinę. Prie 130 km/val. greičio tai reiškia daugiau nei 700 metrų atstumą iki kito lėtesnio automobilio.
Lietuvos KET tokios tikslios „stopwatch“ taisyklės neturi – pas mus formuluotė bendresnė („kuo arčiau dešiniojo krašto“). Tačiau logika ta pati: jei dešinėje juostoje yra pakankamai vietos saugiai grįžti, laikytis kairėje nėra nei būtinybės, nei teisinio pagrindo. Praktinis patarimas paprastas – į dešinę verčiau trauktis anksčiau, o ne tada, kai kažkas jau „lipa ant buferio“.
Kelios praktinės situacijos, kuriose klystama dažniausiai
Trijų juostų greitkeliuose – tokiuose kaip ruožai ties didesniais miestais – painiava didžiausia. Dalis vairuotojų mano, kad dešinioji juosta skirta tik sunkvežimiams, todėl vidurinę paverčia savo nuolatine „kelionės juosta“. Tačiau ir vidurinei juostai galioja lygiai tos pačios taisyklės kaip kairei – ji skirta tik lenkimui.
Kita dažna situacija – įkalnės su papildoma juosta lėtoms transporto priemonėms. Jei tokioje juostoje važiuojate greičiau nei šalia esančioje pagrindinėje juostoje judantis automobilis, apvažiuoti jo iš dešinės vis tiek negalima. Teisėtas lenkimas reikalauja persirikiuoti į kairę, o tai ilgiems automobiliams su priekaba kartais sukuria beveik neišsprendžiamą situaciją – belieka tikėtis lėtesnio vairuotojo geranoriškumo.
Ką daryti, jei priekyje – lėtai važiuojantis „vidurinukas“
Tiek Čekijoje, tiek Lietuvoje galioja ta pati esminė taisyklė: greitesnis vairuotojas negali apvažiuoti iš dešinės, net jei priekyje kažkas be reikalo užėmė kairę ar vidurinę juostą. Toks apvažiavimas iš dešinės pats savaime yra pažeidimas.
Ką tuomet daryti? Belieka kantriai laukti, kol lėtesnis vairuotojas atsitrauks. Tolimųjų šviesų blyktelėjimas iš saugaus atstumo gali būti suprantamas kaip mandagus priminimas, bet „lipimas ant buferio“ ar agresyvus mirksėjimas jau vertinamas kaip pavojingas elgesys keliuose.
Sunku nepastebėti, kad kairiosios juostos „gyventojai“ dažnai patys mano besielgiantys pavyzdingai – juk važiuoja leistinu greičiu. Tačiau tiek Lietuvos, tiek kaimynų taisyklės su tuo nesutinka: juosta pasirenkama ne pagal spidometrą, o pagal tai, ar šiuo metu lenki.
Kitą kartą greitkelyje, baigę lenkti, tiesiog grįžkite į dešinę – tai ne tik taisyklių reikalavimas, bet ir saugesnio bei sklandesnio eismo pagrindas. O prireikus – užtruksite vos kelias sekundes.
