Viešose diskusijose apie eismo įvykius vairuotojai dažnai laikomi automatiškai atsakingais. Tačiau Lietuvos kelių eismo įstatymai aiškiai apibrėžia ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų pareigas. Tam tikrose situacijose pėsčiasis gali pažeisti kelių eismo taisykles ir būti patrauktas administracinėn atsakomybėn – arba net iš dalies atsakingas už eismo įvykį. Šių ribų supratimas yra būtinas tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.
Pėsčiasis ne visada turi absoliučią pirmenybę
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET), pėstieji privalo laikytis konkrečių saugumo reikalavimų. Pagal KET 36–40 punktus, pėstieji privalo naudotis šaligatviais, pėsčiųjų takais arba bendrais pėsčiųjų ir dviračių takais, jei tokie yra. Jei tokių nėra, jie privalo eiti kelkraščiu, o tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui – dėvėti šviesą atspindinčius elementus arba nešiotis matomą šviesos šaltinį.
Pagrindinės pareigos kertant kelią
- Jei įmanoma, kirskite gatvę tik pėsčiųjų perėjose arba sankryžose
- Jei kertate ne pažymėtoje perėjoje, pasirinkite aiškiai matomą vietą
- Įvertinkite artėjančių transporto priemonių atstumą ir greitį
- Nežengkite į važiuojamąją kelio dalį neįsitikinę, kad ji saugi
KET 44 punkte konkrečiai nurodoma, kad pėstieji gali įžengti į važiuojamąją kelio dalį tik įvertinę eismo sąlygas ir įsitikinę saugumu. Už pėsčiųjų perėjos jie privalo duoti kelią visoms artėjančioms transporto priemonėms.
Tipinės situacijos, kai pėstieji pažeidžia KET
Pėsčiasis gali būti laikomas pažeidusiu kelių eismo taisykles keliose įprastose situacijose. Pavyzdžiui, įvažiavimas į važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėjoje tinkamai neįvertinus artėjančio eismo yra KET 44 punkto pažeidimas. Ėjimas važiuojamąja kelio dalimi, kai yra šaligatvis arba skirtas pėsčiųjų takas, pažeidžia KET 36–40 punktus.
Kitas rimtas pažeidimas yra ėjimas automagistralėmis ar greitkeliais. Pėsčiųjų judėjimas tokiose vietose paprastai yra draudžiamas ir gali sukelti itin pavojingas situacijas greitajam eismui.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 428 straipsnį
Jei pėsčiasis pažeidžia kelių eismo taisykles, gali kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 428 str., kuris reglamentuoja pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių daromus pažeidimus.
Pagal ANK 428 str. 1 d., kelio kirtimas ne pėsčiųjų perėjoje, kur tai draudžiama, šviesoforo signalų ignoravimas arba pėsčiųjų saugumo reikalavimų nesilaikymas gali užtraukti baudą nuo 20 iki 40 eurų.
Griežtesnė atsakomybė taikoma šiais atvejais:
- Jei pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją, privertusią vairuotojus staigiai reaguoti – bauda nuo 30 iki 50 eurų
- Jei buvo padaryta turtinė žala – bauda nuo 40 iki 60 eurų
- Jei buvo sužeistas kitas asmuo – bauda nuo 90 iki 140 eurų
- Jei pėsčiasis buvo neblaivus – bauda nuo 170 iki 230 eurų
Praktiškai pėsčiasis gali būti laikomas kaltu, jei staiga ir be pateisinamos priežasties įžengė į eismą, tiesiogiai sukeldamas susidūrimą arba priversdamas vairuotoją atlikti avarinį manevrą.
Atsakomybė eismo įvykių atveju priklauso nuo aplinkybių
Kiekvienas įvykis vertinamas individualiai. Net jei susidūrime dalyvauja transporto priemonė ir pėsčiasis, tyrėjai vertina, kaip laikomasi ir KET, ir ANK nuostatų. Jei įrodymai rodo, kad pėsčiasis ignoravo KET 44 punktą, neįvertinęs greičio ir atstumo prieš įžengdamas į važiuojamąją kelio dalį, jam gali būti priskirta dalinė arba visa atsakomybė.
Tai neatleidžia vairuotojų nuo bendros pareigos išlikti atidiems ir koreguoti greitį pagal KET 14 punktą ir kitas atitinkamas nuostatas. Tačiau Lietuvos įstatymai nesuteikia pėstiesiems besąlyginio imuniteto kiekvienu atveju.
Bendra atsakomybė gerina eismo saugumą
Kelių eismo saugumas grindžiamas abipusiu paklusnumu. Vairuotojai privalo kontroliuoti greitį ir būti budrūs, o pėstieji – laikytis nustatytų perėjos taisyklių ir matomumo reikalavimų. Administracinė atsakomybė pagal ANK 428 str. primena, kad atsakomybė kelyje yra bendra.
Ar manote, kad visuomenės informuotumas pakankamai atspindi tai, kad pėstieji taip pat turi aiškiai apibrėžtas teisines pareigas pagal Lietuvos kelių eismo įstatymus?
