Priekyje važiavęs automobilis staiga stabteli be aiškios priežasties – galbūt „pamokyti” jus už per artimą važiavimą, galbūt dėl netikėto manevro. Jūs nespėjate sureaguoti ir atsitrenkiate į jo galą. Beveik automatiškai atrodo, kad kaltas esate jūs. Bet ar tikrai visada?
Teisiškai atsakomybė tokiais atvejais dažniausiai tenka galiniam vairuotojui – bet ne visada. Ir įrodyti priešingą įmanoma, jei turite tinkamų įrodymų.
Kodėl kaltas paprastai laikomas galinis vairuotojas
Pagrindą tam suteikia Kelių eismo taisyklių 126 punktas. Jis įpareigoja vairuotoją laikytis tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad neatsitrenktų į ją, jei ši būtų stabdoma. Rekomenduojamas atstumas – ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas kelias arba pusė spidometro rodmens metrais (pavyzdžiui, važiuojant 70 km/h – bent 35 m).
Būtent dėl šios normos, atsitrenkus į galą, preziumuojama, kad galinis vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo. Tai ne absoliuti taisyklė, o atspirties taškas – bet norint jį paneigti, reikia įrodymų.
Kada kaltė gali tekti priekyje važiavusiam
Priekyje važiavęs vairuotojas gali būti pripažintas kaltu arba bent iš dalies atsakingu keliais atvejais: jei jis staiga ir be būtinybės stabdė, siekdamas išprovokuoti susidūrimą (vadinamasis „brake checking”), jei jo automobilio stabdžių žibintai neveikė, jei jis be įspėjimo persirikiavo tiesiai prieš jūsų automobilį ir iškart stabdė, arba jei jis važiavo atbula eiga. Kiekvienu šių atvejų prezumpcija dėl galinio vairuotojo kaltės gali būti paneigta – bet tik turint įrodymų.
Kaip įrodyti savo nekaltumą: penki būdai
Būtent įrodymai lemia, ar pavyks paneigti automatinę prielaidą. Štai realios galimybės, nuo prieinamiausios iki rečiau pasitaikančios:
- Jūsų paties vaizdo registratoriaus įrašas. Patikimiausias ir tiesiogiausias įrodymas – jis parodo tiek priekyje važiavusio automobilio elgesį, tiek jūsų realų atstumą bei reakciją. Jei registratorius fiksuoja ir greitį bei GPS, dar geriau.
- Liudininkai ir jų registratorių įrašai. Pro šalį važiavę ar šalimais buvę vairuotojai galėjo užfiksuoti įvykį iš kito kampo – kartais būtent šoninis vaizdas parodo tai, ko nematyti jūsų registratoriuje. Liudininkų kontaktus verta rinkti iškart įvykio vietoje.
- Miesto ir infrastruktūros kameros. Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose daug sankryžų stebi savivaldybių ar eismo valdymo kameros. Jų įrašus galima gauti per policiją ikiteisminio tyrimo metu – svarbu paprašyti kuo greičiau, nes daugelis sistemų įrašus saugo ribotą laiką.
- Privačių objektų vaizdo stebėjimas. Prekybos centrų, degalinių, biurų ar daugiabučių kameros dažnai apima ir gretimą kelią. Jei avarija įvyko šalia tokio objekto, verta iškart pasidomėti, ar jų kameros apėmė įvykio vietą.
- Techninė ir trasologinė ekspertizė. Sudėtingesniais atvejais eismo įvykių ekspertai iš deformacijų pobūdžio, stabdymo pėdsakų ir automobilių padėties gali atkurti įvykio eigą – pavyzdžiui, nustatyti, ar priekinis automobilis buvo nejudantis, ar staiga stabdė.
Ką daryti iškart po įvykio
Kol dar esate įvykio vietoje: nufotografuokite automobilių padėtį prieš juos patraukiant, užfiksuokite abiejų automobilių apgadinimus, stabdymo pėdsakus ir aplinką (kameras ant pastatų, kelio ženklus). Užsirašykite pro šalį važiavusių ar sustojusių liudininkų kontaktus – vėliau jų rasti dažnai nebeįmanoma. Jei turite registratorių, iškart išsaugokite įrašą atskirai, kad jis nebūtų perrašytas.
Kur ieškoti liudininkų, jei jų iškart neužfiksavote
Dažnai svarbiausio liudininko ar registratoriaus įrašo įvykio vietoje gauti nepavyksta – žmonės nuvažiuoja, nespėjus pasikeisti kontaktais. Tokiu atveju liudininkų galima ieškoti viešai. Platformoje armatei.lt galima įkelti kreipimąsi su įvykio data, vieta ir aplinkybėmis – ją pamatę pro šalį važiavę vairuotojai gali atsiliepti ir pasidalinti savo registratoriaus medžiaga. Kuo greičiau paskelbsite, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas dar turės neperrašytą įrašą.
Prezumpcija, kad kaltas galinis vairuotojas, nėra teismo nuosprendis – tai tik atspirties taškas. Turint tinkamų įrodymų, jį paneigti visiškai įmanoma. Svarbiausia – veikti greitai, kol įrašai dar egzistuoja, o liudininkai dar prisimena…
