Spalio vakaras, sankryža, dega žalia. Mirksi kairysis posūkis, o priešais – tik dvi žibintų šviesos kažkur toli. Pradedate sukti, ir po akimirkos tos šviesos jau šone. Smūgis. Vėliau ekspertizė parodo, kad priešpriešinis automobilis lėkė daugiau nei 100 km/h ten, kur leidžiama 50. Kyla visiškai logiškas klausimas – kas mokės?
Kaltė sukant į kairę, kai kitas vairuotojas grubiai viršija greitį, nėra tokia vienareikšmė, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Spalio 16 d. Nyderlandų portalas „Autobahn“ aprašė dviejų tos šalies teismų sprendimus, kuriuose žala buvo padalyta skirtingai. Lietuvoje atsakymą lemia ne vienas KET punktas, o kelių normų ir teismų praktikos derinys. Dabar, kai temsta anksčiau, tema dar aktualesnė: tamsoje pagal žibintus įvertinti artėjančio automobilio greitį gerokai sunkiau.
KET 157 punktas nedaro išimties greitį viršijantiems
Pagal KET 157 p. sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Ne sankryžoje to paties reikalauja KET 109 p. Esmė slypi pačioje sąvokoje. KET 3.2 p. „duoti kelią“ reiškia nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Kad pirmenybė priklauso tik taisyklingai važiuojančiam, punkte neparašyta.
Jei pareigūnai nustato, kad kelio nedavėte, ANK 417 str. 3 d. už reikalavimo duoti kelią keičiant važiavimo kryptį nevykdymą numato 60–90 € baudą. To paties straipsnio 8 d. leidžia atimti ir teisę vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių.
Lėkusiojo atsakomybė: bauda, teisė vairuoti ir fizika
Kitas vairuotojas irgi neišsisuks. KET 129 p. gyvenvietėse leidžia važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, o KET 128 p. įpareigoja, atsiradus kliūčiai, sulėtinti greitį ar net sustoti, jeigu vairuotojas gali ją pastebėti. Važiuojant 110 km/h ten, kur leidžiama 50, greitis viršijamas 60 km/h. Pagal ANK 416 str. 6 d. už tai skiriama 450–550 € bauda, o teisė vairuoti privalomai atimama nuo vieno iki šešių mėnesių.
Bauda vis dėlto nėra pagrindinis klausimas. Svarbiausia išsiaiškinti, ar susidūrimas apskritai būtų įvykęs, jei priešpriešinis būtų važiavęs leistinu greičiu. Čia padeda paprasta aritmetika. Automobilis, esantis už 70 m ir važiuojantis 50 km/h, sankryžą pasiektų maždaug po 5 sekundžių. Tas pats automobilis, lekiantis 110 km/h, – vos po 2,3 sekundės. Ar per tiek laiko posūkį spėtų užbaigti net patyręs vairuotojas?
Teismai klausia vieno: ar avarijos būtų išvengta
Lietuvoje tai gerai iliustruoja Panevėžio byla. 2015 m. vasario 28 d., degant žaliam signalui, „Alfa Romeo“ vairuotoja suko į kairę ir nepraleido priešpriešiais važiavusio „BMW 525“. Ekspertai nustatė, kad „BMW“ važiavo ne mažiau kaip 100 km/h ir kad, jam važiuojant leistinu greičiu, ji būtų spėjusi saugiai pasukti. Avarijoje nukentėjo keturios mergaitės. Apygardos teismas „BMW“ vairuotoją buvo išteisinęs, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį (paninfo.lt duomenimis). Prokuratūra teigė, kad sukusi vairuotoja „pagrįstai tikėjosi, kad kiti eismo dalyviai važiuoja pagal taisykles“.
Vertinamas ir nukentėjusiojo elgesys. LAT praktikoje (pvz., byloje Nr. 2K-20-689/2020) nurodoma, kad eisme dalyvaujantis nukentėjusysis yra labai neatsargus, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes ir jas leido. Tokiu atveju žalą padariusio asmens atsakomybė gali būti sumažinta iš dalies ar net visiškai.
Nyderlanduose principas panašus. „Autobahn“ aprašytoje Gelderlando teismo 2024 m. byloje vienas automobilis išvažiavo iš viešbučio privažiavimo, o kitas lėkė 110 km/h ten, kur leidžiama 50. Klaidų padarė abu, bet didžioji atsakomybės dalis teko lėkusiam. Hagos apeliacinio teismo 2023 m. byloje greitį viršijęs ir prieš tai pavojingai lenkęs motociklininkas žalą su automobilio vairuotoju pasidalijo per pusę. Taisyklėse viskas atrodo paprasta. Sankryžoje tėra sekundės dalis ir du žmonės, kurių kiekvienas manė esąs teisus.
Redakcijos vertinimu, toks požiūris teisingas: pirmumo teisė neturėtų tapti leidimu lėkti dvigubai greičiau nei leidžiama.
Draudimas: bauda ir žala – du skirtingi dalykai
Sumokėta bauda dar nelemia, kas ir kiek atlygins žalos. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas dengia žalą, kurią padarėte kitiems, o savo automobilio remontą, jei kaltė jūsų, padengs tik KASKO draudimas, jei jį turite. Kai kaltė abipusė, mažėja ir išmoka. Lietuvos banko nagrinėtame ginče draudikas, nustatęs abipusę kaltę, išmokėjo 50 % žalos, nes pats pareiškėjas važiavo apie 82 km/h ten, kur leidžiama 50, ir į sankryžą įvažiavo degant geltonam signalui.
Ką daryti po susidūrimo sukant į kairę
- Nepasirašykite bendros eismo įvykio deklaracijos, jei nesutinkate dėl aplinkybių, – kvieskite policiją ir aprašykite savo įvykių versiją.
- Išsaugokite vaizdo registratoriaus įrašą ir pasidomėkite, ar sankryžoje yra kamerų: greitį dažnai pavyksta apskaičiuoti tik iš vaizdo.
- Užsirašykite liudytojų kontaktus, nufotografuokite automobilių padėtį ir stabdymo žymes.
- Jei kitas automobilis akivaizdžiai lėkė, prašykite autotechninės ekspertizės. Panevėžio byloje ekspertų išvada apie greitį buvo vienas svarbiausių argumentų.
Grįžkime prie spalio vakaro sankryžos. Net jei priešpriešinis lėkė dvigubai greičiau, pirmiausia vis tiek bus klausiama jūsų, kodėl nedavėte kelio. Tamsoje, kai greitį tenka spėti iš žibintų, saugiausia laikytis paprastos taisyklės: jei abejojate, palaukite. Jei tikėsitės, kad visa kaltė savaime teks lėkusiam vairuotojui, galite sumokėti baudą, prarasti teisę vairuoti ir padengti dalį remonto sąskaitos.
