Užleidote kelią „gudručiui“, kuris apsimetė paklydusiu ir bandė įlįsti į jūsų juostą? Pasijutote mandagus? Kauno technologijos universiteto (KTU) saugaus eismo ekspertas Mindaugas Vilkickas sako priešingai – tokiu veiksmu iš karto sustabdote dvi juostas, ne vieną.
Rugsėjį į gatves grįžta vasaros atostogų nepatyrę srautai, o kartu – ir smulkūs sprendimai, kurie kelyje virsta spūstimis ar avarinėmis situacijomis. KTU lektorius įvardija, kurios kasdienės vairuotojų klaidos kainuoja daugiausia.
Skaičiuoti laiką, o ne kilometrus
Pirmoji rekomendacija susijusi su maršruto planavimuliečia patį maršruto planavimą. „Mieste svarbus ne atstumas, o laikas, kurį praleidžiame už vairo“, – pastebi M. Vilkickas. Anot jo, verta rinktis kiek ilgesnį, bet tolygesnį kelią, o piko metu atkreipti dėmesį, kiek maršrute yra šviesoforų ir posūkių į kairę.
Kodėl būtent posūkiai į kairę? Sustojęs eilėje į kairę vairuotojas sulaiko eismą už savęs, o bandymai „prašokti“ per sankryžą sukelia nemažai avarinių situacijų – kai kurios baigiasi eismo įvykiais.
„Gudručiai“ ir traukinio vagonų principas
Antra dažna klaida – vairuotojai, kurie važiuoja jiems netinkančia, bet laisvesne juosta, o paskui apsimeta paklydusiais ir bando įsilieti atgal. Kiti vairuotojai, norėdami pasirodyti mandagūs, juos įsileidžia – ir taip sustabdo iš karto dvi juostas vietoj vienos.
Panašiai spūstis ilgina ir „vagonų sąstato“ efektas prie šviesoforo: pirmam automobiliui jau pajudėjus, likusieji reaguoja pavėluotai, vienas po kito, ir sankryžą per žalią signalą pravažiuoja mažiau automobilių, nei galėtų.
Sankryžos blokavimas ir mirksintis žalias
Pagal KET 160 punktą, draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei už jos yra kliūtis, dėl kurios tektų sustoti sankryžos viduryje ir trukdyti kitiems. Bet ar visi šią taisyklę prisimena, kai priekyje matosi spūstis? Praktikoje – ne visada.
Ekspertas atkreipia dėmesį ir į mirksintį žalią signalą: vairuotojas pagalvoja, kad spės, ir manevrą atlieka jau degant draudžiamajam. O čia svarbi teisinė detalė – geltonas signalas pagal KET 73.7 punktą draudžia eismą, ir jo nereikėtų maišyti su mirksinčiu geltonu, kuris pagal KET 73.9 punktą tik informuoja apie nereguliuojamą sankryžą.
Prie mokyklų ir apsisukimo alternatyva
Rugsėjį prie mokyklų sugrįžta ir tėvų automobiliai, dažnai sustojantys ten, kur to draudžia ženklai. Pasak M. Vilkicko, „tikrai nieko blogo nenutiks, jei vaikas bus išleistas keliolika metrų toliau nuo mokyklos“ – likusį kelią jis gali nueiti pėsčiomis, o eismas gatvėje nebus blokuojamas.
Įdomus patarimas ir dėl posūkio į kairę iš šalutinio kelio intensyvaus eismo sąlygomis: dažnai saugiau ir net greičiau pasukti į dešinę ir apsisukti artimiausioje leidžiamoje vietoje, nei laukti pavojingos progos posūkiui į kairę.
Rudeniop verta pasirūpinti ir automobilio technine puse – nelaukiant paskutinių terminų pakeisti žieminėms sąlygoms tinkamas padangas, patikrinti žibintus. Krentantys lapai ir drėgna danga jau rugsėjį daro kelią slidesnį.
M. Vilkickas primena, kad pažeidėjai neturėtų jaustis nebaudžiami: „Kelių eismo taisyklių pažeidėjai neturėtų jaustis nebaudžiami, kad dėl daromų pažeidimų sulauktų įstatymu numatytų sankcijų.“ Kol taisyklės keičiasi lėtai, greičiausias būdas sumažinti rudens spūstis lieka pats paprasčiausias – užleisti mažiau vietos savo paties skubėjimui.
