150 metrų prieš 30–50 metrų. Tiek lemia vienas plastiko gabalėlis, jei žinote, kur segti atšvaitą. Kelių policijos duomenimis, tokiu atstumu vairuotojas, važiuojantis artimosiomis šviesomis, pastebi pėsčiąjį su atšvaitu ir be jo. Dienos trumpėja, o spalio vakarais tamsiu kelkraščiu nuo autobuso stotelės namo grįžta ne vienas.
Tačiau atšvaitas, įmestas į kišenę ar kuprinę, šių metrų neprideda. Būtent tai per Atšvaitų dieną priminė susisiekimo ministras Juras Taminskas. Ir tai ne vien saugumo patarimas: neapšviestame kelkraštyje nematomas atšvaitas Kelių eismo taisyklių reikalavimo neatitinka.
Atšvaitų diena: ne tik išdalyti, bet ir išmokyti segti
Atšvaitų diena Lietuvoje minima trečiąjį spalio ketvirtadienį, šiemet ji buvo spalio 15-ąją. Susisiekimo ministerijos pranešimu, akciją organizuoja „Via Lietuva“ kartu su Lietuvos skautija, Lietuvos šaulių sąjunga ir „Lietuvos geležinkeliais“, prie jos prisijungė policija ir Transporto kompetencijų agentūra. Didmiesčiuose, miesteliuose ir kaimuose planuojama išdalyti 11 tūkst. atšvaitų, o savanoriai rodo, kaip juos tinkamai prisegti. Simbolinis startas įvyko Vilniaus geležinkelio stotyje, kur atšvaitai buvo įteikti traukinių palydovams.
„Tik nepamirškime, kad atšvaitas kišenėje ar kuprinėje neapsaugos. Jis turi būti tinkamai prisegtas ir matomas“, – sakė ministras. Frazė paprasta, bet taikli. Daugelis iš mūsų atšvaitą turime, tik jis guli kažkur striukės kišenėje nuo pernai rudens. Redakcijos vertinimu, šis priminimas svarbesnis už išdalytų atšvaitų skaičių, nes problema dažniau ne ta, kad atšvaito nėra, o ta, kad jis ne ten, kur reikia.
Kur segti atšvaitą pagal KET 41 punktą
KET 41 punktas aiškus. Pėstieji, judėdami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu ar ten stovėdami tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo turėti vieną iš trijų priemonių: šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą, ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitą, prisegtą prie drabužių „kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje“.
Svarbiausi čia paskutiniai žodžiai. Kišenė, rankinės ar kuprinės vidus matoma vieta nėra. O jei atšvaitas kabo, bet jį uždengia striukės skvernas ar per petį permestas krepšys? Vairuotojas jo nepamatys, lygiai kaip ir pareigūnas.
Tas pats punktas turi ir mažai kam žinomą detalę: traukiamas ar stumiamas platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais – kairėje pusėje iš priekio baltu, iš galo raudonu.
Kada atšvaitas tik rekomenduojamas
Apšviestoje gatvėje ar ant šaligatvio 41 punkto prievolė netaikoma. Einant per važiuojamąją dalį tamsiuoju paros metu, KET 42 punktas atšvaitą, žibintą ar liemenę tik rekomenduoja. Taigi baudos ten nebus, bet automobilio stabdymo kelias nuo to netrumpėja.
Bauda – tokia pati, kaip ir neturint atšvaito
Jei pėsčiasis tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui nesilaiko jam nustatytų KET reikalavimų, ANK 428 straipsnio 1 dalis numato baudą nuo 20 iki 40 eurų. Kai pažeidimas sukelia pavojingą situaciją, t. y. priverčia kitus eismo dalyvius staigiai keisti greitį ar kryptį, pagal 2 dalį bauda siekia nuo 30 iki 50 eurų.
Atšvaito kuprinės dugne niekas nemato. Todėl taisyklių požiūriu situacija tokia pati, lyg jo apskritai neturėtumėte.
Vairuotojams galioja ta pati logika
KET 22 punktas reikalauja, kad vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui ne stovėti skirtoje vietoje, išlipęs vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Bagažinės dugne likusi liemenė tokiu atveju naudinga tiek pat, kiek atšvaitas kišenėje. Kas yra keitęs ratą tamsiame kelkraštyje – tas žino.
Kodėl 50 metrų per mažai
Užtenka paprasto skaičiavimo. Užmiesčio keliu važiuojant 90 km/h, automobilis per sekundę nuvažiuoja 25 metrus. Vairuotojui sureaguoti reikia maždaug sekundės, vadinasi, 25 metrai prabėga dar nepradėjus stabdyti. Stabdant sausu asfaltu (sukibimo koeficientas apie 0,7) pridedama dar apie 45 metrus, šlapiu (apie 0,5) – apie 64 metrus.
Iš viso susidaro 70–89 metrai. Net sausu keliu tai daugiau nei 50 metrų, nuo kurių, policijos duomenimis, vairuotojas pastebi pėsčiąjį be atšvaito. Su atšvaitu, matomu iš 150 metrų, atsarga gerokai didesnė. Tai ne baimės kėlimas. Tai fizika.
Kaip segti atšvaitą, kad jis veiktų
Atšvaitas pats nešviečia, jis tik atspindi automobilio žibintų šviesą. Todėl neužtenka jį turėti – reikia pakabinti ten, kur ta šviesa pasiekia.
- Kabantį atšvaitą segkite dešinėje kūno pusėje, maždaug automobilio žibintų aukštyje, kad jis būtų kelio pusėje.
- Jis turi kabėti laisvai, neuždengtas striukės, šaliko ar krepšio.
- Saugiausia turėti kelis atšvaitus arba liemenę, kad būtumėte matomi ir iš priekio, ir iš galo.
- Subraižytą ar išblukusį atšvaitą pakeiskite – ministerija ragina patikrinti, ar jis dar atspindi šviesą.
- Pasirūpinkite, kad atšvaitus turėtų vaikai, tėvai ir seneliai.
Atšvaitas kišenėje – tik saugumo iliuzija
Lapkritį sutems dar anksčiau, o šlapias asfaltas stabdymo kelią ilgina keliolika metrų. Atšvaitas, kuris liko kišenėje, neapsaugos nuo baudos pagal ANK 428 straipsnį. Dar svarbiau, kad jis neapsaugos ir nuo automobilio, kurio vairuotojas jus pamatys per vėlai. Prieš išeidami į tamsų kelkraštį, išsitraukite atšvaitą ir prisisekite jį ten, kur jį pasieks žibintų šviesa.
