Automagistralė ir greitkelis daugeliui skamba kaip sinonimai. Kelyje jie skiriasi – ir leistinu greičiu taip pat. Vasaros kelionių sezonu, kai magistralėmis rieda daugiausia automobilių, būtent šis skirtumas dažniausiai ir tampa netikėta priežastimi gauti baudą ten, kur vairuotojas buvo tikras, kad viską daro teisingai.
Kiek ir kur galima važiuoti vasarą
Pagal KET 131.1 punktą, nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, o greitkeliuose – ne didesniu kaip 120 km/val. Būtent čia slypi dažna klaida: vairuotojas mano, kad rieda automagistrale, ir laikosi 130, o iš tikrųjų važiuoja greitkeliu, kuriame riba – 120. Skirtumas nedidelis, bet užtenkantis, kad įsijungtų matuoklis.
Keliuose su asfalto ar betono danga riba lieka 90 km/val., kituose keliuose – 70 km/val., nepriklausomai nuo sezono.
Kodėl žiemą leidžiama lėčiau
Padidintas greitis galioja tik šiltuoju metų laiku. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. tiek automagistralėse, tiek greitkeliuose maksimalus leistinas greitis krenta iki 110 km/val. Priežastis logiška – žiemą kelio danga slidesnė, matomumas prastesnis, o stabdymo kelias ilgesnis. Todėl vasaros 130 km/val. yra būtent sezoninė, o ne nuolatinė riba.
Kur limitas gali būti dar didesnis
KET 133 punktas numato, kad kelių ruožuose, kur sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, kelio savininko sprendimu leistinas greitis gali būti padidintas – bet tik įrengus atitinkamus kelio ženklus. Praktinė taisyklė paprasta: faktinę leistiną reikšmę visada rodo kelio ženklas, o ne bendra sezoninė riba. Jei ženklas rodo mažiau nei 130 – galioja ženklas. Jei daugiau – irgi galioja ženklas. Ar tai reiškia, kad galima pasikliauti nuojauta? Ne – tik tuo, kas parašyta ženkle prie konkretaus ruožo.
Ko reikia, kad nebūtumėte nubausti
Pirma – įsidėmėti, kokiu keliu važiuojate: automagistrale (130) ar greitkeliu (120). Antra – sekti kelio ženklus, nes jie visada svarbesni už sezoninę bendrą ribą. Trečia, ir dažnai pamirštama – net kai leidžiama 130, KET 127 punktas įpareigoja pasirinkti saugų greitį pagal sąlygas: lietų, rūką, intensyvų eismą. Leistina riba nėra rekomendacija visada važiuoti maksimaliai.
Ir svarbiausia dėl piniginės: net padidinto greičio ruože greičio viršijimas baudžiamas pagal tą pačią ANK 416 straipsnio skalę. Viršijus daugiau nei 50 km/val., bauda siekia nuo 450 iki 550 eurų ir teisės vairuoti atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių – todėl 130 km/val. riba nėra kvietimas jos ignoruoti.
O kur tie 150 km/val.?
Kalbų apie 150 km/val. greitkelius pastaruoju metu daugėja, tačiau su Lietuva jos nesusijusios. Toks bandymas šiuo metu vyksta Čekijoje – vienoje D3 automagistralės atkarpoje, kur 150 km/val. leidžiama tik esant palankioms sąlygoms ir tik kintamo greičio ženklams tai rodant; eksperimentas dėl duomenų trūkumo pratęstas iki 2026 metų pabaigos. Lietuvoje tokios ribos nėra ir kol kas neplanuojama.
Redakcijos vertinimu, Lietuvos sezoninis 130/120 modelis kol kas atrodo kaip saugus vidurio kelias – aukštesnės ribos ne fiksuojamos automatiškai visur, o paliekamos kelio savininko sprendimui su ženklu, o tai leidžia pritaikyti greitį prie konkretaus ruožo būklės, o ne prie bendros normos.